Jurgis Matulaitis – vienas iš pirmųjų lietuvių vienuolijų kūrėjų
LTJurgis Matulaitis gyveno ir dirbo labai radikalių politinių ir socialinių permainų laikotarpiu. Budo tautos, visuomenės lyderiai kėlė maksimalius nacionalistinius reikalavimus. Lietuviai kunigai - tautinio atgimimo veikėjai - ieškojo būdų, kaip sukurti "grynai lietuviškas" vienuolijas. Mat visi Lietuvoje tuo metu veikę legalūs ir slaptieji katalikų vienuolynai buvo susiję su Lenkijos Bažnyčia. Šiais vienuolynais Lietuvoje nepasitikėta, baimintasi lenkų kalbos, kultūros ekspansijos. J.Matulaitis mėgino įveikti radikaliausias tautinio atgimimo veikėjų nuostatas. Jis siūlė išugdyti lietuvaites kandidates Lenkijoje, Švč. Jėzaus Širdies tarnaičių kongregacijos noviciate. Grįžusios jos būtų įsteigusios lietuvišką šios kongregacijos provinciją. Nors lietuviai kunigai iš pradžių sutiko su tokiu projektu, tačiau po kelerių metų jo atsisakė. Tik sukūrus vienuolijas, neturinčias lenkiškos praeities, pavaldumo ryšių su Lenkijos Bažnyčia, buvo galima išvengti socialinės vienuolynų krizės, integruoti juos į atgimusią lietuvių visuomenę. Lietuvos moterų vienuolijų lopšiu tapo Šveicarija. J.Matulaitis bene vienintelis iš iškiliųjų lietuvių dvasininkų išvengė tautinio uždarumo, - kūrė daugiatautes vienuolijas, įvairioms tautoms, atviras įvairioms kultūroms. To rezultatas - šios vienuolijos tapo ne tik nacionalinės, bet ir visuotinės Katalikų Bažnyčios dalis (veikė ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Amerikoje ir kt.), prigijo įvairių tautų kultūroje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Jurgis Matulaitis; Lietuvių vienuolijos; Jurgis Matulaitis; Lithuanian religious orders.
ENJurgis Matulaitis lived and worked in the times of very radical political and social changes. Nations were awakening and society leaders raised maximally nationalistic demands. Lithuanian priests, who participated in the national resurrection, searched for the ways of creation of “purely Lithuanian” monkhoods since all the legal and secret Catholic convents, which existed in Lithuania at the time were related to the Church of Poland. The convents were not trusted in Lithuania, the Lithuanians were afraid of the expansion of the Polish language and culture. J. Matulaitis attempted to overcome the radical attitude of the national resurrection. He suggested nurturing Lithuanian candidates in Poland, in the novitiate of the congregation of the Sacred Heart of Jesus. Upon returning they would found a Lithuanian province of the congregation. Although in the beginning the Lithuanian priests agreed to the project, after several years they refused it. Only after launching the monkhoods, which had no Polish past and not subordinate to the Church of Poland there emerged the possibility to avoid the social crisis of monkhoods and integrate them into the resurrected Lithuanian society.Switzerland became the cradle of the Lithuanian sisterhoods. J. Matulaitis was actually the only one among the prominent Lithuanian clergymen, who avoided the national isolation – he founded multinational monkhoods, open to different cultures, which resulted in the monkhoods becoming a part of not only the national but also the universal Catholic Church (they functioned not only in Lithuania, but also in Poland, Byelorussia, Latvia, America, etc.) and naturalized in the cultures of different nations.
