LT“Norėdami ką nors sužinoti apie tautos praeitį, pirmiausia akis kreipiame į istorinius šaltinius <...>. Šaltinių, kuriuose vienaip ar kitaip, dagiau ar mažiau užsimenama apie senovės baltų gentis, turime nuo antikos laikų.“ Dabar, III tūkstantmečio pradžioje, istorinė lyginamoji kalbotyra „teorinėmis metodologinėmis prielaidomis ir empirinės medžiagos disponavimu yra tiek pažengusi, kad daugelis iki šiol neaiškių dalykų tapo akivaizdūs. Todėl būtina peržvelgti tai, kas yra nustatyta, kodifikuota, ir referuoti kitų tyrinėtojų bei savo stebėjimų išvadas, rezultatus. Studijos autorius gerai supranta, ko ėmėsi. Jis nekelia sau uždavinio išspręsti sudėtingą istoriniuose šaltiniuose paminėtų Šiaurės rytų Europos tautelių, kilčių bei genčių lokalizacijos ir etninės identifikacijos problemą <...>. Siekiama tik pamėginti į paliudytus etnonimus ir į su šią problematiką susijusius kalbamojo Europos regiono hidronimus bei toponimus, užfiksuotus istoriniuose šaltiniuose, pažiūrėti iš baltų kalbos pusės, nuolat prieš akis turint šių kalbų, - iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų pačių archajiškiausių, - duomenis, kuriais kitų tautų tyrinėtojai dėl tam tikrų priežasčių neleistinai mažai naudojasi, kartais tiesiog nepaiso. Šiuo atžvilgiu ypač svarbi lietuvių kalba <...> ir ypatingai lietuvių vandenvardžiai bei vietovardžiai, taip pat leksikos turtai, sukaupti akademinio Lietuvių kalbos žodyno dvidešimtyje tomų bei tarminiuose žodynuose. <...> Monografijoje taikomas istorinis lyginamasis kalbų tyrimo metodas, bet kai reikia, neatsisakoma nė vidinės rekonstrukcijos metodo, o etnonimų, hidronimų ir toponimų nagrinėjimas yra grindžiamas struktūrine analize. Nagrinėjant semantikos dalykus ar mėginant surasti etnonimų motyvacijos pagrindą, perspektyvus kalbų tipologijos metodas.“.
EN“Desiring to know something about a nation’s past, we first appeal to historical sources. Sources that in one way or another allude to the Baltic tribes are available from ancient times.” At the beginning of the 3rd millennium, historical comparative linguistics is so advanced with its theoretical methodological premises and disposition of empirical material that the majority of unclear aspects have become evident. Therefore, it is necessary to review the provisions and codifications and generalize the results of researchers’ observations. The author of the study is well aware of his intentions. He doesn’t seek to solve the complex localization and ethnic identity issue of Northeastern European nations and tribes mentioned in historical sources. He only seeks to look at certified ethnonyms and related European hydronyms and toponyms registered in historical sources and to investigate the data from the point of view of the most archaic Baltic languages, which are little explored by researchers of other nationalities. The Lithuanian language is very important in this respect, especially Lithuanian hydronyms and place names as well as the treasures of lexis collected in 20 volumes of the academic Lithuanian Language Dictionary and dialectal dictionaries. The historical comparative language research method is applied in the study but the author also employs the inner reconstruction method when needed, and the exploration of ethnonyms, hydronyms and toponyms is based on structural analysis. The typology method is also helpful in examining the semantics and ethnonyms. “.