Ką apima sąvoka "dalykinė kalba"?

LTDalykinės kalbos tyrimai suintensyvėjo 20 a. 7 dešimtmetyje, atsiradus komunikaciniam-funkciniam, pragmatiniam, požiūriui į kalbą, augant mokslinių tyrimų mastui ir vykstant techninei pažangai, dėl ko sustiprėjo mokslo specializacijos ir diferenciacijos procesai. Remiantis dalykinės kalbos tyrimų rezultatais, galima efektyviau mokyti dalykinės kalbos, versti dalykinius tekstus, taip pat gerinti dalykinę komunikaciją gimtąja ir svetimąja kalba tarp specialistų bei tarp specialisto ir nespecialisto. Straipsnio tikslas - pristatyti sąvoką "dalykinė kalba". Aptariamos dalykinės kalbos klasifikacijos, tyrimų raida bei tyrimo kryptys. Dalykinė kalba laikoma kalbos fonetinių, morfologinių, leksinių, sintaksinių ir teksto priemonių visuma, sudaranti funkcinę vienovę, kurią nulemia ekstralingvistinis veiksnys, "dalyko apibrėžta komunikacijos situacija", "dalyko sfera". Be to, dalykinė kalba laikoma ir sociolingvistiniu ("kalbos atmaina"), komunikaciniu ("komunikacijos priemonė", "tenkina specifinius dalykinės komunikacijos poreikius"), kognityviniu ("tarnauja dalyko turinio pažinimui ir sąvokų įvardijimui", "atspindi tam tikras mąstymo struktūras") bei socialiniu ("socializacijos rezultatas") reiškiniu. dalykinė kalba egzistuoja ne greta nacionalinės kalbos, bet yra jos dalis, t. y. kalbinės priemonės, kurių pasirinkimą lemia dalyko komunikacijos situacija, su ja susiję tikslas, kalbos vartotojai, jų pažinimo poreikis ir mąstymas. Dalykinę kalbą galima laikyti kalba, o ne kalbos stiliumi, nes ji, kaip kalbos priemonių normatyvinis kompleksas, yra kalbos sistemos kategorija.Reikšminiai žodžiai: Dalykinė kalba; Pragmatika; Kalbos funkcijos.

ENBusiness language studies intensified in the sixties of the 20th century upon emergence of the communicative-functional and pragmatic view of the language, with the growth of scope of researches and the technological advancements, resulting in strengthening of processes of specialization and differentiation of science. Referring to the results of business language studies one can teach business language more efficiently, translate business texts and improve business communication in the native and foreign language between specialists or between a specialist and a non-specialist. The article aims at presenting the concept of the “business language” and discusses the classifications, development and directions of studies of business language. Business language is considered a totality of phonetic, morphological, lexical, syntactic and text measures of the language, forming a functional totality, determined by an extra-linguistic factor, i. e. “the subject defined communication situation”, “the subject area”. In addition, business language is also held a sociolingistic ("type of language"), communicative ("means of communication", "satisfying the specific needs of business communication"), cognitive ("serving the cognition of the content of the subject and naming the concepts", "reflecting certain structures of thinking") and social ("the result of socialization") phenomenon. Business language exists not apart from the national language, but is a part of the national language, i. e. it includes the linguistic means, the choice of which is determined by the communication situation of the subject, the related target, language users, their cognition needs and thinking. Business language should be held a language and not a style of language, since it, being a normative complex of linguistic means, is a category of the system of the language.