Iliuziškai tapyti altorių retabulai LDK : įvardijimai XVIII-XIX a. šaltiniuose

LTLDK sakralius statinius puošiantys iliuziškai tapyti altorių retabulai iki šiol menkai tyrinėti, jų išliko labai mažai. Todėl tik kompleksinis šių paminklų ir archyvinių šaltinių tyrimas leidžia susidaryti išsamesnį ir tikresnį XVIII-XIX a. pirmojoje pusėje visuotinai paplitusio sakralaus meno reiškinio vaizdą. Šiame straipsnyje apsiribota iliuzinių retabulų įvardijimų XVIII-XIX a. šaltiniuose aptarimu, tradicinėse formuluotėse stengtasi įžvelgti niuansus, padedančius atskirti iliuziškai tapytus retabulus nuo erdvinių, tačiau pagal baroko, rokoko tradiciją gausiai polichromuotų. Pagrindiniai šaltiniai, nusakantys iliuziškai tapytus altorių retabulus LDK sakraliojoje architektūroje, yra bažnyčių, koplyčių, vienuolynų gyvenamųjų pastatų inventorių aprašai, vizitacijų aktai, pajamų ir išlaidų knygos. Tyrimo metu buvo peržvelgti dokumentai, saugomi Vilniaus, Kauno, Minsko ir pačių bažnyčių archyvuose. Juose galima išskirti keletą paminėtų ryškesnių kūrimo būdų: 1) tapymas ant tinkuotos mūrinio statinio sienos, 2) tapymas ant medinių statinių sienų, 3) neretas tapymas ant drobės, kai rąstinių ar lentinių sienų nelygus paviršius būdavo dengiamas ištempta drobe, ant kurios ir gimdavo iliuzinis kūrinys, 4) staliaus darbo, iliuziškai tapyti retabulai, 5) iliuzinių retabulų vaizdavimas ant drobės, 6) mišrios technologinės struktūros altoriai. Kaip ant mūro sienos, medžio lentų, taip ir drobėje būdavo ištapoma XVIII-XIX a. erdviniams altoriams įprasta orderinė struktūra. Šalia orderio elementų neretai vaizduota skulptūrinė plastika.Reikšminiai žodžiai: Altoriai; Bažnyčios interjeras; Dailė, religinė; Iliuziškai tapytas altoriaus retabulas; Istorinis šaltinis; Kunigaikščiai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos barokas; Tapyba; Altar; Art; Art, religious; Baroque of; Historical sources; Illusory painted altar retable; Interior of the church; Picture.

ENToday, only a very small number of the illusionist painted altar retabula, which existed in the sacred structures of the Grand Duchy of Lithuania, remain. Therefore, only a thorough study of former monuments and archival sources will allow the creation of a more complete and less distorted view of this universally widespread sacred art expression in the 18th c. and the first half of the 19th c. This article is limited to the discussion of illusionist Retabula named in 18-19th c. sources and strives to discover nuances in traditional formulations, to help distinguish illusionist painted retabula from those, which are three dimensional but abundantly polychromed according to the baroque and rococo tradition. A thorough analysis of the sources showed that the painted retabula were technologically much more varied than had been thought up to now from the study of monuments. This analysis forces one to view them as independent sacred structural decor elements and not as just a fragment of wall paintings. The primary sources for studying illusionist painted altar retabula are church and chapel inventory lists, inspection statements, and income-expense books. [From the publication]