Lietuvos vienuolijos totalitarinio režimo sąlygomis

LTStraipsnyje pristatoma studija, atlikta 1997–1998 m. Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centrui dalyvaujant tarptautiniame projekte „Aufbruch“. Tyrimu siekta palyginti Bažnyčios padėtį buvusio komunistinio lagerio šalyse priespaudos ir išsilaisvinimo metais, išnagrinėti vienuolijų padėtį sovietmečiu ir posovietinėmis sąlygomis. Tyrimo perspektyvą lėmė pokyčiai visuotinėje Bažnyčioje po Vatikano II Susirinkimo, kai buvo mėginama peržiūrėti ir atgaivinti vienuolio pašaukimo institucijas visame pasaulyje. Pagrindines gaires lakoniškai ir aiškiai suformulavo 1993 m. įvykęs tarptautinis kongresas Romoje, kurį organizavo Generalinių vyresniųjų sąjunga. Tai nulėmė pagrindinius pristatomos studijos klausimus, susijusius su istorinėmis realijomis, vienuolio pašaukimo (vienuoliškosios tapatybės), bendruomenės patirties, specialiųjų vienuolijų misijų (kartais vadinamų charizma) sampratomis. Tyrimą galima laikyti istoriniu–sociologiniu. Be istorinės medžiagos, kurios nėra labai daug, tyrime buvo panaudotos anketos, gyvenimo istorijų ir specialių pokalbių metodai. Atliekant tyrimą buvo susidurta su labai dideliu apklausiamųjų atsargumu ir nenoru plačiau bei atviriau kalbėti, teko remtis tais atsakymais, kuriuos pavyko gauti. Atliekant tyrimą, aiškiai suvokta, kad tai nėra išsamus kiekvienos Lietuvos vienuolijos ir vienuolio kelio aprašymas, apžvalga, bet labiau jų situacijos ir pokyčių konceptuali analizė. Visa prieinama medžiaga buvo analizuojama atsižvelgiant į istorinį ir socialinį to laiko ir jo pokyčių kontekstą.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos vienuolijos; Sovietmetis; Sovietų režimas, vienuolijos, pašaukimas, bendruomenė, misija; Lithuanian religious congregations; Soviet period; Soviet regime, religious orders, vocation, community,mission.

ENThe paper presents a study carried out in 1997–1998, when the Centre for Religious Studies and Research of Vilnius University took part in the international project “Aufbruch”. The study aimed to compare the situation of the Church in the countries of the former Communist block during oppression and at liberation and to analyse the situation of monkhood during the Soviet period and afterwards. The perspective of the study was determined by changes in the universal Church after the Second Vatican Council, which attempted at revising and reviving monkhood institutions worldwide. The main guidelines were laconically and expressly formulated by the international congress in Rome in 1993, which was organised by the Union of Superiors General. The above determined the questions of the study related to the historical realia and the notions of monastic calling (monastic identity), community experience, special monkhood missions (sometimes called charisma). The study might be treated as historical-sociological. Besides historical material, which is not abundant, the study employed the methods of questionnaire, life story and special interview. The researchers faced a considerable cautiousness of the respondents and their unwillingness to talk more widely and openly, thus they had to base on the responses they managed to obtain. It is not an extensive description or overview of the road of every Lithuanian monkhood and monk, but rather a conceptual analysis of their situation and changes. All available material was analysed with regard to the historical and social context of that period and changes.

• Sociologija / Sociology
• Istorija / History