"Naujojo humanizmo" visuomenės organizacijos modelis tarpukario Lietuvoje
LT"Naujojo humanizmo" visuomenės organizacijos modelis tarpukario Lietuvoje tapo alternatyva socialinės įtampos, nepasitenkinimo tautininkų valdžia destruktūruojamam socialiniam politiniam gyvenimui. Jaunieji intelektualai katalikai skelbė šį modelį, kuriuo norėjo nusakyti didesnio socialinio teisingumo užtikrinimo ir kraštutinumų įveikimo tvarkant ekonominį bei politinį gyvenimą būdus. Jaunosios kartos intelektualai katalikai visuomenės kūrimo procese į pirmą vietą iškėlė ne ekonominius principus, bet moralės normas, pasisakė už privatinės nuosavybės naudą, darbo svarbą, tačiau nepritarė kolektyvistinei jo sampratai, o taip pat vartojimo kulto visuomenėje formavimui. "Organiškos demokratijos" koncepcija grindžiama parlamentarizmo ir autoritarizmo sintezė turėjo būti tinkama politinė sąranga. Į Seimą turėtų būti renkami korporacijų, o ne partijų atstovai, bei laisvu ir slaptu balsavimu išrinkti nepriklausomi kandidatai. Tokiu būdu buvo siekiama pereiti prie "atviro elito modelio". Individo ir bendruomenės savarankiškumo skatinimas, žmogaus politinio ir pilietinio sąmoningumo ugdymas, krikščioniška atsakomybė, pasitikėjimas savimi ir savo jėgomis turėjo pažaboti natūralų ir neišvengiamą valstybės spaudimą individui ir bendruomenėms.Reikšminiai žodžiai: Visuomenės socialinės ir politinės organizacijos modelis; Katalikų Bažnyčia; "Naujojo humanizmo" visuomenė; Socialinis teisingumas; Model of social and poltical organization of society; Catholic Church; Society of "The New Humanism"; Social justice.
ENThe model of the social organization of the “new humanism” in the interwar Lithuania became an alternative to the social political life, destructured by the social tension and dissatisfaction with the nationalist authorities. Young intellectual Catholics proclaimed the said model, intended for outlining the ways for ensuring a greater social justice and overcoming of extremities when managing the economic and political life. The Catholic intellectuals of the younger generation highlighted not the economic principles, but moral norms to the forefront of the process of development of the society, advocated the benefits of the private property, the importance of working however were against the collectivist concept and the shaping of the cult of consumption within the society. The concept of the “organic democracy”, based by the synthesis of parliamentarianism and authotarianism, had to become an appropriate political framework. Representatives of corporations and independent candidates, rather than representatives of political parties, should have been elected into the Parliament by free and secret voting. In this manner attempts were made to transit to the “model of the open elite”. Encouraging of self-sufficiency of the individual and the community, nurturing of civil and political consciousness of an individual, the Christian responsibility and self-confidence should have curbed the natural and inevitable state’s pressure to an individual and the communities.
