Veiksmažodinio refleksyviojo posesyvumo raiška lietuvių senuosiuose raštuose

LTVeiksmui, atliekamam subjekto naudai, perteikti geriau dera sangrąžiniai veiksmažodžiai, tačiau kartais ši reikšmė gali būti pasakoma ir nesangrąžiniais veiksmažodžiais. Konstrukcijos su sangrąžiniais veiksmažodžiais lietuvių senuosiuose raštuose yra gana negausios. Posesyvinės refleksyvinės konstrukcijos su nesangrąžiniais veiksmažodžiais žymiai gausesnės ir įvairesnės. Konstrukcijos su sangrąžinio įvardžio naudininku. Daugiausia kalbamųjų konstrukcijų vartojama trečiojo asmens sferoje, naudininkas sau dažniausiai vartojamas su veiksmažodžiais, reiškiančiais ne nuosavybę, o jos gavimą (imti, daryti, rinkti). Konstrukcijos su sangrąžinio įvardžio adesyvu. Tai daugiausiai trečiojo asmens sferos junginiai, o sangrąžinio įvardžio adesyvas dažniausiai vartojamas su veiksmažodžiu turėti. Implicitinė refleksyviojo posesyvumo raiška. Tam tikrais atvejais refleksyvusis posesyvumas gali būti reiškiamas nesangrąžiniu veiksmažodžiu, o tai, kad veiksmas atliekamas savo naudai, paaiškėja tik iš konteksto. Apskritai veiksmažodinio refleksyviojo posesyvumo raiška aptariamuosiuose raštuose ne tokia gausi kaip, pavyzdžiui, įvardinė. Tuo tarpu dabartinėje lietuvių kalboje tarp refleksyvųjį posesyvumą reiškiančių priemonių vyrauja būtent sangrąžiniai veiksmažodžiai. Sau, savo interesais atliekamo veiksmo reiškimas yra palyginti nauja sangrąžinių veiksmažodžių funkcija. Senųjų raštų konstrukcijų analizė bei jų lyginimas su dabartinės kalbos atitikmenimis leidžia daryti išvadą, kad refleksyviojo posesyvumo raiška lietuvių kalboje evoliucionuoja nuo analitinių prie sintetinių konstrukcijų.Reikšminiai žodžiai: Veiksmažodis; Senieji raštai; Refleksyvusis posesyvumas; Verb; Old writings; Reflexive possessiveness.

ENVerbs reflexive are better suited for expressing an action, performed to the benefit of the subject, however sometimes the meaning can also be expressed by non-reflexive verbs. There are not many constructions with reflexive verbs in the ancient Lithuanian writings. Possessive reflexive constructions with non-reflexive verbs are much more frequent and diverse. Constructions with the dative of the reflexive. The most involved constructions are used in the sphere of the third person, the dative is most frequently used with the verbs, which mean not possession, but rather the acquisition of the property (“imti” (“to take”), “daryti” (“to make”), “rinkti” (“to collect”). Constructions with the adessive of the reflexive are mostly compounds of the sphere of the third person and the adessive is most frequently used with the verb “turėti” (“to have”). The implicit expression of the reflexive possession. In certain cases the reflexive possession can be expressed by a non-reflexive verb and the fact that the action is performed to the own benefit is shown only in the context. Generally the expression of reflexive possession of a verb in the writing under discussion is not as plentiful as, for instance, the pronominal expression, while in the modern Lithuanian language the reflexive verbs prevail among the instruments for expression of reflexive possession. The expression of an action, performed in owns interest is a comparatively new function of reflexive verbs. The analysis of constructions of old writings and their comparison with their counterparts in the modern language allow for the conclusion that the expression of reflexive possession in the Lithuanian language has been evolving from analytical towards synthetic constructions.