Latvijos lietuvių telkiniai : istorija ir kalba
LTStraipsnyje aptariami 33 Latvijos lietuvių telkiniai: 1) etninės lietuvių žemės (Aknysta, Alūksta, Brunava, Ciskodas, Červonka, Daugpilis, Eglainė, Ežerė, Garšvinė, Gryva, Laukesa, Kalkuonė, Kraslava, Medumas, Neretos, Skyronys, Subačius, Ukrai, Uodegėnai, Vadakstis), 2) buvusios istorinės lietuvių žemės (Rucava, Užvalda, taip pat Naujinis) ir lietuvių kolonijos, labiau kurtos nuo XIX a. (Aucė, Bauskė, Duobelė, Jelgava, Jūrmala, Liepoja, Ryga, Saldus, Valmiera). Daugiausia lietuvių Latvijoje buvo 1970 m. – 40589 asmenys, be to, dar apie 1000 asmenų lietuviškai iš seno kalbėjo, bet rašėsi ar buvo rašomi latviais, lenkais, rusais. Dalis lietuvių etninių žemių (Kalkuonės, Subačiaus, Aknystos, Brunavos, Ukrų valsčiai) 1921 m. buvo perduotos Latvijai, jų pavadinimai sulatvinti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etninė žemė; Etninės žemės; Gyventojų skaičius; Istorija; Kultūra; Latvijos lietuviai; Latvių kalba; Lietuviai Latvijoje; Lietuvių tarmės Latvijoje; Tarmė; Vietovių istorija; Šnekta; Culture; Dialect; Ethnic lands; History; History of region; Latvian; Lithuanian dialects in Latvia; Lithuanian in Latvia; Lithuanians in Latvia; Population; Subdialect; The Lithuanian language.
ENThe local dialects of old residents, Lithuanians, in the ethnic lands beyond the border of the Republic of Lithuania have remained up to now in Latvia, Byelorussia and Poland. The dialects in the foreign countries have more or less similar conditions of existence, meet with great influence of foreign languages and have similar matter of language. The dialect of Vilniškiai spread in Latvia and Byelorussia, and its continuation, the dialect of South Aukštaičiai – in Byelorussia and Poland (Seinai region). The local dialects of Lithuanians in Latvia are described systematically for the first time in the history of linguistics. There is described their history, functioning. The most of Lithuanian local dialects are met in Southeast Latvia (the area that was exchanged for the small territory near the Baltic Sea in 1921). In Latgala the dialect of Ciskodas was the furthest and the dialect of Kraslava (Uodegėnai) was the most interesting. The texts of the dialects, written down during the last period of their existence from multilingual Lithuanians, have many foreign words besides the Lithuanian language system matter and archaisms. [From the publication]
- Lietuvių kalbos paribio šnektos : (fonologija) / Kazimieras Garšva. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2005. 391 p.
- Palatvijys XX a. pab. – XXI a. pr.: Joniškio šnektų kalbinė raiška (nuo sintaksės iki ekspresijos) / Janina Švambarytė-Valužienė. Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveika / sudarytojos: Jolita Urbanavičienė, Aurelija Gritėnienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. P. 165-229.
- Vienos lietuvių giminės ir jų kalbos likimas Pietų Latgaloje: Varnų giminės pavyzdys / Marija Bebre. Od Unii Lubelskiej do Unii Europejskiej, 16-17 V 2019, Wrocław, Polska : publikacja pokonferencyjna. Wrocław : Fundacja Pobliża, 2021 P. 61-73.
