Išrankioji atmintis arba prisiminimai apie Vytautą, "iškiliausią bei žiauriausią valdovą, kurį Lietuva yra turėjusi"

LTDidžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto įvaizdis, skirtingu laikotarpiu įvairiai traktuojamas, dažnai įgaudavo prieštaringas ir netgi priešingas formas. Visų pirma Vytauto įvaizdis formavosi ir buvo formuojamas pagal iš anksto nustatytus kriterijus, būdingus valdovo rangui. Taigi šiuo atveju individas derinosi prie tipo reikalavimų, kurie Vytauto gyvenamuoju laikotarpiu buvo tokie: garbinga kilmė, teisėtas sosto paveldėjimas, laimėjimai karo lauke, krašto klestėjimas, nuskriaustųjų globa, teisingumo garantavimas, parama bažnyčiai bei nuoširdus krikščioniškas pamaldumas. Monarchas, besivadovaujantis šiais reikalavimais, vertintas kaip krikščioniškas valdovas. Gero valdovo samprata turėjo neigiamą atsvarą - tironą, kuris garsėjo žiaurumu, žodžio nesilaikymu, begaliniu įtarumu, nenuspėjamais pykčio priepuoliais, veidmainiškumu bei teismų ignoravimu. Tad tirono ir krikščioniško valdovo samprata ir buvo tie du poliai tarp kurių turėjo įsitekti atsiminimai apie didįjį Lietuvos kunigaikštį. XVI amžiuje Vakarų Europos autoriai sekė tironiškąja Vytauto vertinimo tradicija. Iš įvairių blogybių, siejamų su Vytauto vardu, bene daugiausia dėmesio sulaukė teismai, garsėję žiaurumu. Puiki atsvara vakariečių papasakotam nuožmiojo tirono paveikslui - XVI amžiaus LDK šaltiniai. To meto Lietuvoje didžiojo kunigaikščio valdymas prilygintas aukso amžiui, o Vytauto vardas vartotas tarsi šalies galių bei gerbūvio matas. Nuo XVI amžiaus lietuviškieji Vytauto vertinimai pakito nedaug. Šiandieninėje lietuvių sąmonėje didysis kunigaikštis iškyla kaip valdovas ir karys.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Šaltiniai, istoriniai; Vytautas; Narration.

ENThe image of the Grand Duke of Lithuania Vytautas, which was treated differently in different periods, frequently acquired rather contradictory and even controversial forms. First and foremost, the image of Vytautas was formed according to the pre-defined criteria, characteristic of the status of a ruler. Therefore in this case an individual accorded to the requirements of the type, which, during the lifetime of Vytautas were the following: a noble background, legitimate inheritance of the throne, achievements on the battlefield, flourishing of the land, taking care of the disadvantaged, ensuring of justice, support to the church and sincere Christian godliness. The monarch, observing the said requirements, was viewed as a Christian ruler. The definition of Vytautas as a good ruler had a negative equipoise – a tyrant, who was known as a cruel person, did not keep his word, was extremely suspicious, suffered from unpredictable turns of anger, was a hypocrite and ignored justice. Therefore the definition of Vytautas as a tyrant and a Christian ruler constituted the two poles, between which the reminiscence on the Grand Duke had to be positioned. In the 16th century the Western European authors followed the tradition of viewing Vytautas as a tyrant. Among the different negative aspects, related to the name of Vytautas, his cruel justice attained most attention. The sources of the Grand Duchy of Lithuania of the 16th century were a splendid counterbalance to the view of Vytautas as a cruel tyrant, presented by Western historians. The rule of the Grand Duke was viewed as a golden age, and the name of Vytautas was a measure of the land’s power and prosperity. Lithuanian views of Vytautas underwent little changes since the 16th century. In the present-day consciousness of Lithuanians the Grand Duke is viewed as a prominent ruler and warrior.