Dėl kai kurių priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo normų

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Dėl kai kurių priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo normų
Alternative Title:
On the accentuation norms of some suffixed verbs
In the Journal:
Kalbos kultūra. 2005, 78, p. 111-127
Summary / Abstract:

LTRengiant naująjį lietuvių bendrinės kalbos žodyną, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Tarties ir kirčiavimo pakomisei buvo patikėta peržiūrėti visų kalbos dalių diskutuotinus kirčiavimo atvejus ir parengti koreguojamo kirčiavimo rekomendacijas. Viena iš tokių Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijų yra „Dėl kai kurių priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo“. Šio straipsnio tikslas – plačiau supažindinti su šiuo nutarimu, paanalizuoti priežastis, lėmusias kai kurių priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo normų kitimą ar tikslinimą. Tokių veiksmažodžių kirčiavimo dėsningumų analizė parodė, kad nemažos dalies priesagų -uoti, -inti, -(i)oti, -ėti, -auti, -telėti, -yti (neproblemiški tik priesagų -inėti ir -enti vediniai) vedinių kirčiavimas norminamuosiuose žodynuose ne visada pateikiamas nuosekliai. Pakomisė šį darbą atliko labai atsakingai: susipažino su „problemiškų“ priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo normų kodifikavimo istorija, naujais priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo tyrimais, išanalizavo šnekamosios kalbos kirčiavimo polinkius. Atskirų priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo normos kodifikuotos nuosekliai laikantis normų keitimo per variantus principo – dažniausiai naujosios kirčiavimo gretybės nurodomos kaip antrieji variantai, palyginti retai kai kurie nesisteminiai kalbos faktai keisti radikaliau (jų atsisakyta arba naujieji variantai teikti kaip pagrindiniai). Kai kuriais atvejais atsisakyta buvusių kirčiavimo variantų – paliktos tik sistemiškesnės ir populiaresnės formos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Priesaginiai veiksmažodžiai; Kirčiavimo norma; Variantas; Metatonija; Priegaidė; Kirtis.

ENWhen compiling a new dictionary of the standard Lithuanian language, the Pronunciation and Accent Subcommission of the State Lithuanian Language Commission was entrusted with the task of revising all disputable cases of accenting parts of speech and draft recommendations on correct accenting. One of such recommendations by the State Lithuanian Language Commission is On Accenting Some Suffix-Type Verbs. The purpose of the article is to provide a deeper insight into the resolution, analyse reasons having conditions changes or specification of accenting norms of some suffix-type verbs. Analysis of accent regularities of these verbs has shown that accenting of many derivatives with suffixes -uoti, -inti, -(i)oti, -ėti, -auti, -telėti, -yti (only the derivatives with the suffixes -inėti and -enti cause no problems) in standard dictionaries is not always presented consistently. The Subcommission took the assignment very responsibly: it briefly described the history of codification of accenting norms of suffix-type verbs, new studies of accenting suffix-type verbs and presented analysis of accenting trends in colloquial language. Accenting norms of individual suffix-type verbs are codified consistently in accordance with the principle of changing norms through variants – usually new accenting parallels are given as the second alternatives, rather rarely some non-systemic linguistic facts have undergone more radical changes (they are eliminated or new variants are given as the main ones). In some cases former accenting variants are eliminated leaving only more systematic and popular forms.

ISSN:
0130-2795
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/1556
Updated:
2018-12-17 11:34:36
Metrics:
Views: 62    Downloads: 5
Export: