LTStraipsnyje apžvelgiama XVI a. lietuvių herojinė poema, ypatingą dėmesį skiriant Andriaus Rimšos (apie 1550 - 1595), iš Naugarduko kilusio lotyniškai, lenkiškai ir LDK kanceliarine slavų kalba rašiusio poeto, vadinusio save Lietuviu 1585 m. Vilniuje išspausdintai nemažos apimties (2200 eilučių) lenkiškai 25 dalių poemai "Dekethros akroama, tai yra pasakojimas apie <...>Kristupo Radvilos <...>dešimties metų karo žygius". Iš gausių istoriografinio panegirinio turinio XVI a. II pusėje Lietuvoje parašytų kūrinių Andriaus Rimšos "Dešimtmetis pasakojimas" labiausiai išsiskiria vienu esminiu bruožu – autoriaus santykiu su apdainuojamu herojumi. Nors Kristupas Radvila Perkūnas vaizduojamas iš principo besilaikantis tradicinės panegirikos reikalavimų, bet jo paveikslas papildomas, paryškinamas, pagyvinamas savitu ano meto Lietuvos literatūroje unikaliu būdu: humoristiniais palyginimais, kasdiene leksika tiesioginėje kalboje, gan intymiomis buities detalėmis. Apie Livonijos karo didvyrį poetas dažnai kalba kaip apie artimą draugą, - tai primindamas drauge išgyventas smagias akimirkas, tai nuoširdžiai užjausdamas ar žavėdamasis, tai viena šmaikščia fraze "nuleisdamas ant žemės" neva privalomą patetišką stilių. Kartais vadinamos perdėm oficialia, ideologizuota, "sausa" LDK renesansinės literatūros fone "Dešimtmetis pasakojimas" laikytinas pirmuoju drąsiu mėginimu vaizduoti pagrindinį herojų kaip gyvą, jaučiantį, natūraliems impulsams pavaldų žmogų. Ir nors tikrai individualizuotu charakteriu jo vadinti dar nederėtų, Kristupo Radvilos paveikslas išsiskiria kitų to laikotarpio poemų herojų kontekste.Reikšminiai žodžiai: 16 amžius; Lietuvos herojinė poema; Andrius Rimša; Herojus; Stilius; Kalba; 16th century; Heroic poem of Lithuania; Andrius Rimša; Hero; Style; Language.
ENThe article provides an overview of the Lithuanian heroic poem of the 16th century, dedicating special attention to the voluminous (2200 lines) Polish poem of 25 parts "Dekethros akroama, tai yra pasakojimas apie <...>Kristupo Radvilos <...>dešimties metų karo žygius", published in 1585 in Vilnius and written by Andrius Rimša (about 1550 - 1595), the poet, born in Naugardukas, who wrote in Latin, Polish and in the chancellery Slavic language of the Grand Duchy of Lithuania and who considered himself Lithuanian. Out of the plentiful works of historiographical panegyric content, written in Lithuania in the 2nd half of the 16th century the "Dešimtmetis pasakojimas" by Andrius Rimša stands out with one essential peculiarity, i. e. the relation between the author and his described character. Although Krzysztof “Piorun” Radziwill is imaged in observance of the traditional panegyric requirements, his image is supplemented, highlighted and made more alive in the unique way, characteristic of the Lithuanian literature of the period, i. e. humorous comparison, everyday lexis in direct speech and rather intimate details. The poet speaks of the hero of the Livonian war as of a close friend, remembering the fun moments, experienced together, expressing sincere sympathy or admiration, or smashing the obligatory pathetic style by one snappy phrase. In the context of the Renaissance literature of the Grand Duchy, which is sometimes considered too official, ideologized and dry "Dešimtmetis pasakojimas" can be considered the first brave attempt to image the main character as an alive and sensible person, following his natural impulses and although it could not be possibly defined as an individualized character, the image of Krzysztof Radziwill stands out in the context of other heroes of poems of the period.