Vardinės Lietuvoje : ištakos ir tradicijų kaita

LTVardinių kilmės ir papročių kaitos tyrimas gali padėti geriau pažinti lietuvių šeimos ir bendruomeninius papročius, taip pat jų sąsajas su krikščioniškais vardais. Straipsnio objektas – vardinių ištakų ir šventimo tradicijų kaitos klausimai Lietuvoje. Tikslas – remiantis etnografine ir kitokio pobūdžio literatūra, ekspedicijų, atliktų XX a. paskutiniais dešimtmečiais įvairiuose Lietuvos regionuose, medžiaga, aptarti šventųjų vardų plitimo eigą ir apimtį, vardų suteikimo pasikeitimus XX a. ir su tuo susijusias galimybes švęsti vardines, bandyti atskleisti liaudiškųjų vardinių šventimo šeimoje ir bendruomenėje tradicijų ypatybes, kaip vieną liaudies pamaldumo formų. Tyrimo metodai – istorinis lyginamasis, analitinis, aprašomasis. Išvados – lietuvių vardinių ištakos yra susijusios su krikščioniškų vardų paplitimo ir jų bažnytinio minėjimo tradicija, šventųjų vardų kalendoriumi. Vardų sąsaja su bažnytiniu šventųjų minėjimu darė įtaką socialiniam kaimo gyvenimui ir nulėmė liaudiškas kolektyvines vardinių šventimo tradicijas, kurios turėjo regioninių skirtumų. Nykstant vardo krikščioniškai sampratai, vardinių šventimas įgijo individualų pobūdį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vardinės; Tradicinės šventės; Lietuvių tradicijos; Tradicijų kaita; Name-day; Traditional feasts; Lithuanian traditions; Tradition changes.

ENThe study of origins of name-days and change of traditions can help to get a better understanding of the traditions of the Lithuanian family and community as well as their relations with Christian names. The subject of the article is the issues of the origins of names and development of celebration traditions in Lithuania. The study aims at, referring to ethnographical and other literature and the materials of expeditions, performed in the last decades of the 20th century in different regions of Lithuania, discussing the process and scope of the spread of names of saints, the changes in giving names in the 20th century and the related possibilities to celebrate name-days and attempting to reveal the peculiarities of the traditions of celebration of folk name-days within the family and the community as one of the forms of folk godliness. The methods for the study – historical comparative, analytical and descriptive. The conclusions – the origins of Lithuanian name-days are related with the tradition of spread of Christian names and their church celebration and the calendar of the names of saints. The relation between the names and the church saint celebrations influenced the social life in the rural areas and determined the collective folk traditions of celebration of name-days, which had certain regional differences. With the decline of the Christian concept of the name, the celebration of name-days acquired an individual character.