Istorinė byla : POW narių teismas Kaune 1920 metais

LTLenkų karinės organizacijos (POW) puoselėti sukilimo planai nuo 1919 m. balandžio įgijo ryškesnius kontūrus, o rugpjūčio pab. ryžtasi nuversti Lietuvos vyriausybę ir, pasitelkus Lenkijos kariuomenę, prijungti Lietuvą prie Lenkijos. 1919m. rugpjūčio 29 d. valdžia paskelbė apsiausties stovį. Lengviau atsidusta paskutiniąją rugsėjo savaitę, kai padedant P.Vrubliauskui-Daukantui buvo gauti kai kurie POW dokumentai iš Vilniaus, o Kaune rastas POW archyvas ir šifro raktas. Lietuvių teisininkai susidūrė su totaliu suimtųjų peoviakų atsisakymu pripažinti priklausymą organizacijai ir savo kaltės neigimu. Neatmestina prielaida, jog neturėdami tiesioginių suimtųjų kaltės įrodymų, Lietuvos pareigūnai išpešti reikiamas žinias kartais bandydavo fizine prievarta, nors teismas tokių atvejų ir netoleravo. Teismas vyko 1920 m. gruodžio 14-24 dienomis Kaune. Kaltinamuosius gynė patyrę advokatai. Peoviakai akcentavo, kad savo veiksmais siekę "sukurti didžią ir nepriklausomą istorinę Lietuvą su sostine Vilniuje, kurion įeitų lietuviai, baltgudžiai ir lenkai", be to, kovoję ne prieš Lietuvos nepriklausomybę, o tik prieš provokišką vyriausybę. Teismo nuosprendis buvo gana švelnus, be to, daugelis nuteistųjų pasinaudojo amnestija. Kai kurie buvo iškeisti pasikeitus politiniais kaliniais su Lenkija. Nepavykęs POW perversmas nepaprastai pablogino Lietuvos ir Lenkijos bei abiejų tautų santykius. Nuo tol lietuvių visuomenėje dar labiau įsišaknijo požiūris, jog lenkas yra didžiausias Lietuvos nepriklausomybės priešas. POW nesėkmė paspartino generolo L.eligowskio akciją.Reikšminiai žodžiai: POW; Ministrų kabinetas; Armijos teismas; Lietuvos-Lenkijos santykiai; Vrubliauskas, Petras.

ENStarting from April of 1919 the uprising plans, nurtured by the Polish Military Organization (POW) acquired a more prominent outline and at the end of August the POW took steps in order to overthrow the Government of Lithuania and, with the help of the Polish army, to annex Lithuania to Poland. On 29 August, 1919 the authorities announced the state of siege. The last week of September brought relief, when, with the help of P. Vrubliauskas-Daukantas certain documents of POW were received from Vilnius and the archive of POW and the key to the cipher was found in Kaunas. Lithuanian lawyers faced the total refusal by the captured representatives of the POW to acknowledge the membership in the organization and accept their guilt. The precondition that Lithuanian officers, who did not have direct evidence of the guilt of the captured persons, sometimes used physical force for obtaining the information is not discounted, although the courts did not tolerate such cases. The trial took place on 14 – 24 December, 1920 in Kaunas. The defendants were advocated by experienced counselors. The representatives of the POW stressed that their actions were aimed at “creation of the great and independent historical Lithuania with the capital in Vilnius, which would include the Lithuanian, Byelorussian and Polish nations", in addition, they emphasized that they fought not against the independence of Lithuania, but against the pro-German government. The verdict was quite mild and most of the defendants used the possibility of amnesty. Some were exchanged to Lithuanian political prisoners in Poland. The failed coup extremely aggravated the relations between Lithuania and Poland and resulted in an even deeper entrenchment of the view of Poles as the biggest enemies of the independence of Lithuania in Lithuanian society. The failure of POW accelerated the timing of the actions, taken by General L. Zeligowski.