Agento "Kardas" veikla

LTSovietų valdžios politika Katalikų Bažnyčios atžvilgiu 1944-1949 m. turėjo vieną pagrindinį tikslą - eliminuoti religiją iš Lietuvos valstybinio ir visuomeninio gyvenimo. Be kitų brutalių ir žeminančių priemonių, saugumas pradėjo naudoti ir kompleksines operatyvines priemones (aukštų dvasininkų kompromitavimą pasitelkiant kunigus agentus ir pan.). NKGB per visą savo egzistavimą Lietuvoje teikė labai didelę reikšmę agentų iš dvasininkijos verbavimui. Straipsnyje aprašoma agento "Kardo" - kunigo pranciškono Liucijaus Martušio biografija ir agentūrinė veikla. Kartu atskleidžiami NKGB darbo verbuojant dvasininkus, organizuojant kuo sėkmingesnį jų infiltravimą, metodai. "Kardas" buvo vienas naudingiausių saugumo agentų, pirmaisiais pokario metais teikęs informaciją apie katalikų dvasininkus, ginkluoto pasipriešinimo dalyvius ir kt. Saugumo pastangomis jis buvo iškeltas į pranciškonų ordino Lietuvos provincijos vadovo postą tam, kad užmegztų ryšį su pasitraukusiais iš Lietuvos į Vakarus dvasininkais. Verbuojant dvasininkus stengtasi sukurti kuo didesnę baimės ir nepasitikėjimo atmosferą. Užverbuotieji surasdavo atitinkamų motyvų, kaip pateisinti savo veiksmus. Vėliau prabudusi sąžinė parklupusį pastūmėdavo prie alkoholio ar netgi savižudybės. Būdamas nepaprastai vertinamas agentas, L. Martušis degradavo, ėmė girtauti. Galiausiai jis nusišovė (autorius neatmeta prielaidos, kad su juo susidorojo patys saugumiečiai).Reikšminiai žodžiai: KGB; Agentas; Agentas „Kardas“; S. Martušis; Tėvas Liucijus; KGB; Agent; Agent of Kardas; S. Martušis; Father Liucijus.

ENThe aim of this work, based on KGB archival documents and the reminiscences of his contemporaries, is to show the tragedy of the post-war years, comparing the suffering of an individual with the suffering of the whole nation. The present work does not try to determine or present the exact number of clergymen who yielded to the pressure of the security service. By making a deeper analysis of the history of the downfall of a specific priest Stasys Martušis - Father Liucijus, OFM, it was attempted to direct more attention to the main driving force of the Soviet regime - fear. When recruiting priests, attempts were made to create an as great as possible atmosphere of fear and distrust. Those recruited found appropriate grounds to justify their actions. Later when their consciences awakened, they were pushed to self-contempt, alcohol, or even suicide. This work is a sorrow filled look at those who betrayed. However, having betrayed themselves, they suffered even more. The totalitarian regime crushed them in another way. It did not drag their bodies across town squares, or throw them into a common pit, but befuddled their consciences and destroyed their most precious human feelings. [From the publication]