Kokia kalba mokyti baltarusius katalikų tikybos? : (viena XIX a. vidurio Rusijos valdžios problema)

LTŠiame straipsnyje analizuojama viena dilema, iškilusi Rusijos imperijos valdžiai Vakarų krašte XIX a. viduryje: kuria kalba valdiškose pradinėse mokyklose turi būti dėstoma katalikų tikyba baltarusiams. Nors 1863-1864 m. sukilimo išvakarėse Peterburge svarstyta galimybė paremti baltarusių etnokultūrinę raidą (taip pat įvedant baltarusių kalbą kaip dėstomąją), tačiau tokia strategija imperijos politiniam elitui neatrodė tinkama, nes kitoks baltarusių tautiškumas nebuvo pripažįstamas, jie tiesiog laikyti trinarės rusų tautos sudėtine dalimi. Tačiau netgi numalšinus sukilimą ne tuoj pat buvo pereita prie katalikų tikybos dėstymo pradinėse mokyklose rusų kalba (toks žingsnis buvo žengtas tik prie generalgubernatoriaus Konstantino von Kaufmano nuo 1865-1866 mokslo metų). Straipsnyje mėginama parodyti, kodėl Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas neįvedė katalikų tikybos dėstymo rusų kalba pradinėse mokyklose. Tam įtakos galėjo turėti dvi aplinkybės: konfesijos ir tautiškumo tapatinimas (katalikybė sieta su lenkiškumu, stačiatikybė - su rusiškumu) bei baimė, jog katalikiški katekizmai gali patraukti valstiečius stačiatikius į katalikybę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Rusų valdžios kalbos politika; Pradinės mokyklos; Katalikų tikybos dėstymas; Baltarusių kalba; Language’s policy of Russian authorities; Primary schools; Teaching of catholic religion; Belarusian language.

ENThis article is analysing one dilemma, which the authorities of Russian Empire faced in the Western region in the middle of the 19th century: what language is the best to teach Byelorussians the catholic religion in the state primary schools. Though on the threshold of 1863-1864 uprising authorities in Saint Petersburg were discussing possibility to support the Byelorussian ethnical and cultural development (also introducing Byelorussian as teaching language), however the political elite of the empire rejected such strategy, because they did not recognize the difference of Byelorussian nationality and considered Byelorussians as an integral part of trinomial Russian nation. However, even after suppression of the uprising, the Catholic religion teaching in Russian in primary schools did not start immediately (this took place only under governor-general Constantine von Kaufman from the school year of 1865-1866). The article tries to explain why governor-general of Vilnius, Mikhail Muravjov, did not establish the teaching of Catholic religion in primary schools in Russian. This could be influenced by two circumstances: identification of confession and nationality (Catholicism was identified with Polish nationality, Orthodoxy - with Russian) and for the fear that Catholic catechisms could draw the peasants from Orthodox Church to Catholicism. [From the publication]