Antanas Baranauskas – nesuprastas intelektualas ir vyskupas

LTStraipsnyje kritiškai vertinama paplitusi suprimityvinta versija apie tariamą vyskupo Antano Baranausko nutolimą nuo lietuvybės tapus Seinų vyskupu. Teigiama, kad nusigręžti nuo radikaliosios lietuvių atgimimo srovės jį paskatino ne polonofiliškumas, kaip mano kai kurie lietuviai ir lenkai autoriai. Matydamas pagrindinį tikslą - kovą su lietuvių tautos rusifikacija ir Katalikų Bažnyčios gynimą nuo administracine tvarka primestos stačiatikybės, - A.Baranauskas sąmoningai nemanė, kad derėtų kelti lenkų ir lietuvių tautinį antagonizmą, kuris, beje, buvo natūralus lietuvių atgimimo palydovas. Į šį procesą jis veikiausiai žvelgė kitaip. Jis manė, kad stiprinti lietuviškumą reikia plečiant kalbos teises religiniame lietuvių gyvenime (įvedant papildomus elementus), tikėjosi tam panaudoti katechizacijos procesą, švietimą. Tai buvo A.Baranausko gerai apgalvoti ir nuosekliai vykdomi veiksmai Seinuose. Jis rūpinosi lietuvių religiniu švietimu, pats savo ranka perrašinėjo ir dalimis siuntinėjo į kitas parapijas lietuvių kalba perrašinėti katekizmą. Seinuose sukūrė per 30 religinių lietuviškų giesmių. Vyskupo A.Baranausko potvarkiu katedroje pamokslai buvo sakomi abiem kalbomis, taip pat ir giesmės giedamos ir lietuviškai, ir lenkiškai. Tokiu potvarkiu vyskupas siekė suteikti lietuvių kalbai teisių ir mokyti žmones tarpusavio pakantumo.Reikšminiai žodžiai: Vyskupas A. Baranauskas; Rusijos imperijos religinė politika; Lietuvių atgimimas; Polonizacija; Rusifikacija.

ENThis article criticizes the widespread simplified version of the supposed departure of Baranauskas from Lithuanian national movement after becoming the Bishop of Seinai. The author states that the reason why Baranauskas departed from the radical stream of the Lithuanian national renewal was not "polonophilia" as some Lithuanian and Polish authors have said. Seeing that the main goal was the fight against the Russification of Lithuanians and the defense of the Catholic Church against the Orthodox Church which was supported by administrative means, Baranauskas did not think that it was prudent to stir up Polish and Lithuanian national antagonism, which naturally accompanied the national Lithuanian revival. He probably viewed this process in a different manner. He thought that one had to strengthen the Lithuanian national identity by expanding the rights of the Lithuanian language in the religious life of Lithuanians (adding additional elements), and expected to use the process of catechization and education for this purpose. They were well thought out and diligently carried out actions of Baranauskas in Seinai. [From the publication]