Dievas ir tauta Antano Baranausko poemose

LTVyskupo Antano Baranausko (1835–1902) poemose matyti intensyvi autoriaus pastanga struktūruoti ir aiškinti Lietuvos istoriją. Esminis klausimas, kurį poeto literatūrinė vaizduotė gvildena Dievo ir tautos santykiuose, yra teodicėjinis: kaip galima suprasti, pateisinti Dievą tautos kančių akivaizdoje. Literatūrinėse Lietuvos istorijos interpretacijose Baranauskas imituoja Biblijoje ir Tradicijoje glūdinčius mąstymo apie istoriją būdus: Lietuvos istorinis likimas suvokiamas kaip metafizinio teisingumo manifestacija, – iš dalies kaip atlygis už nusižengimus („Dievo rykštė“), tačiau labiausiai – kaip nekalti teisiojo kentėjimai, susiję su dieviškojo įsiterpimo viltimi. Virtuozinis stilistinių registrų diapazonas, – nuo ekspresyvių įvaizdžių konkretybės iki subtilios metaforinių implikacijų poetikos bei gebėjimo sustabdyti meninį vaizdą tarpinėje užuominų plotmėje, – kuria įtaigią metafizinės galimybės nuorodą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antanas Baranauskas; Dievas; Tauta; Lietuvos istorija; Antanas Baranauskas; God; Nation; History of Lithuania.

ENThe poems of Bishop Antanas Baranauskas (1835–1902), one of the greatest Lithuanian Romanticists, indicate his intense striving to describe and explain the history of Lithuania. In his literary interpretations of Lithuania’s history Baranauskas imitates the methods of thought concerning history used in the Bible and Tradition. The historical fate of Lithuania is understood as a manifestation of metaphysical justice; in part, as the compensation for transgressions („God’s switch“), but mostly as the innocent sufferings of the righteous, connected with the hope of divine intervention. [From the publication]