Valančiaus pastangos atidaryti rusų valdžios uždarytą Žemaičių kunigų seminariją

LTIstoriko dr. kun. Juozapo Stakausko mokslinis palikimas neblogai žinomas, tačiau beveik visi jo publikuoti darbai paskelbti iki karo, o J.Stakauskas po to dar gyveno tris dešimtmečius ir nenutraukė istorijos tyrinėjimų. Ypač daug dirbo karo metais, kai vadovavo archyvui Vilniuje. J.Stakausko rankraštinis palikimas nėra plačiau tyrinėtas. J.Stakausko parengtą dokumentų rinkinį apie vyskupo M.Valančiaus pastangas atnaujinti Žemaičių kunigų seminarijos veiklą kun. Mykolas Balnys perdavė vyskupui dr. Jonui Borutai SJ. Dabar šis dokumentų rinkinys saugomas Lietuvos istorijos instituto rankraštyne. Rinkinyje iš viso yra 16 dokumentų; aiškumo dėlei publikuojant jie sunumeruoti, nors originale to nėra. Kas dokumentus nurašinėjo, taip pat nėra aišku. Pagal rašyseną atrodytų, kad darbą atliko ne vienas asmuo (du ar trys), o prierašai daryti vieno asmens. Čia skelbiama dokumentų kopijos ir jų vertimas į lietuvių kalbą. Rengiant spaudai, J.Stakausko surinkti dokumentai sutikrinti su archyve saugoma byla, iš kurios ir buvo nurašyti skelbiamieji dokumentai. Paaiškėjo, kad yra daug neatitikimų tarp nurašytųjų ir byloje esančių dokumentų. Neatitikimų yra ne tik tuose dokumentuose, kurie išėjo iš vyskupo kanceliarijos, bet ir tuose, kuriuos kanceliarija gavo, t.y. originalių raštų nuorašuose. Kadangi šios publikacijos tikslas yra daugiau parodyti J.Stakausko atliktą darbą, tai tekstas autentiškumo sumetimais spausdinamas taip, kaip jis buvo parengtas būtent J.Stakausko. Be to, visi redakciniai pakeitimai iš esmės nekeičia turinio, todėl ši publikacija nepraranda mokslinės vertės.Reikšminiai žodžiai: Šaltinių publikacija; Laiškai; M. Valančiaus laiškai carinės Rusijos valdžiai; Žemaičių kunigų seminarija; Publication of documents; Letters; Letters of M. Valančius to authorities of Czarist Russia; Samogitian Diocesan Seminary.

ENThe scientific heritage of historian dr. priest Juozapas Stakauskas is well known but almost all of his studies were published before the war and J. Stakauskas lived for three decades after the war and continued his studies. He was especially productive during the war, while managing an archive in Vilnius. J. Stakauskas’s manuscript heritage is not fully studied. Priest Mykolas Balnys transferred the collection of documents on the attempts, made by bishop M. Valančius to recommence the activities of the divinity school of Samogitia, prepared by J. Stakauskas, to bishop dr. Jonas Boruta SJ. At present the collection is stored in the manuscripts department of Lithuanian Institute of History. The collection contains 16 documents; when publishing, differently from the original version they were numbered for clarity purposes. It is also not clear who copied the documents. According to the handwriting the work was performed by more than one person (i. e. two or three) and the comments were made by one person. Here the copies of the documents and their translations into Lithuanian are published. The documents, collected by J. Stakauskas, when preparing them for publishing, were verified against the file, stored in the archive, from which the published documents were copied. It appeared that there are a lot of differences between the copied documents and those existing in the file. Certain differences are present not only in the documents, which left the bishop’s office but also in those, received by the office, i. e. the copies of the original letters. Since the publication aims at showing the work, performed by J. Stakauskas, the text, for the purposes of retaining authenticity, is printed in the way it was prepared by J. Stakauskas himself. In addition, all the editorial changes in essence do not change the content therefore the publication does not lose its scientific value.