LTRusijos imperijoje XIX a. sukurta aukštųjų teologijos studijų sistema pirmiausia buvo orientuota į valstybės poreikius, t. y. carinė valdžia siekė paruošti patikimą (lojalių) katalikų dvasininkų elitą. Šiuo atžvilgiu pačios Katalikų Bažnyčios interesai valstybės institucijoms buvo antraeilis dalykas. Negana to, oficialiai labai mažai kam buvo leidžiama išvykti į užsienį studijuoti. Kunigai pradėjo slapta važiuoti į Vakarų Europą ir ten studijuoti. Pagal nustatytą tvarką Seinų (Augustavo) vyskupijos kunigai galėjo studijuoti Varšuvoje, o vėliau Peterburge. Tačiau čia buvo priimamas ribotas skaičius kunigų, to buvo per mažai patenkinti vyskupijos poreikius, bet visi norintys patobulinti savo žinias čia negalėjo patekti. Seinų kunigų seminarijos auklėtiniai pradėjo slapta studijuoti Romoje ir Friburge. Slaptos studijos užsienyje - neordinarinis poelgis. Nutarus vykti, reikėjo gauti vyskupo ordinaro ar vyskupijos valdytojo sutikimą. Bet XIX a. caro valdžia kunigus retai išleisdavo studijuoti Vakarų Europoje. Buvo aptiktas būdas, kaip apeiti ribojimą: taisyklėse dėl užsienio pasų išdavimo buvo numatyti atvejai, kada ir kaip galima išvykti į užsienį gydytis. Kunigai ir pasinaudojo tokia galimybe. Turimais duomenimis, bent pusė iš slapta Vakarų Europoje studijavusių Seinų kunigų seminarijos auk lėtinių oficialiai į užsienį vykdavo gydytis. Kai kurie užsienio universitetuose studijavę kunigai tapo seminarijos profesoriais ir įgytas žinias skleidė klierikams. Ši aplinkybė lėmė palyginti aukštą dėstymo lygį Seinų kunigų seminarijoje.Reikšminiai žodžiai: Kunigų studijos; Vakarų Europos katalikiški universitetai; Rusijos imperija (Russian Empire); Theological studies; Western European Catholic Universities; Russian empire.
ENThe system of higher theological education, developed in the Russian empire in the 19th century first of all was oriented to the needs of the state, i. e. the Tsarist authorities attempted to train the reliable (loyal) elite of the Catholic clergy. In this regard the interests of the Catholic Church itself were a secondary aspect to the state institutions. Moreover, officially an insignificant number of persons were allowed to go abroad for studies. The priests commenced secret travelling to the Western Europe for studying. According to the established procedure the priests of Seinai (Augustow) bishopric could go to study in Warsaw and later in St. Petersburg. However a limited number of priests was accepted, which was not sufficient in order to satisfy the bishopric’s needs since not everybody, who wished to develop his knowledge was accepted. The students of the divinity school of Seinai commenced their secret studies in Rome and Freiburg. Secret studies abroad were an extraordinary phenomenon. After taking the decision to go, it was necessary to obtain the permission from the bishop or the head of the bishopric. However in the 19th century the Tsarist authorities rarely let priests to study in the Western Europe. The following way to bypass the restriction was found: the rules regarding the issuance of foreign passports provided for the cases when a person was allowed to go abroad for medical treatment. The priests used the said possibility. According to the available data, at least half of the students of the divinity school of Seinai, who secretly studied in the Western Europe officially went abroad for medical treatment. Some of the priests, who studied in foreign universities became professors of the divinity school and spread the acquired knowledge to the ordinands. The said phenomenon determined a relatively high level of teaching in the divinity school of Seinai.