Dėl pietų žemaičių raseiniškių ir šiaurinių vakarų aukštaičių kauniškių dvigarsių [ i, u + l, m, n, r]

• On diphthongs ) [ i, u + l, m, n, r] of South lowlands (Raseiniskiai) inhabitants and North-West highlanders (Kauniškiai)
• Concerning the semidiphthongs [i, u + l, m, n, r] in Southern Žemaitian of Raseiniai and North-Western Aukštaitian of Kaunas

LTMišriųjų dvigarsių pirmųjų dėmenų [i], [u] kiekybiniai ir kokybiniai požymiai yra vieni iš svarbesnių lietuvių kalbos patarmių ir šnektų skirtumų. Ypač dažnai aptariama šių dvigarsių dėmenų trukmė ir jų santykis su priegaidėmis, tačiau vis dar nėra susiformavusios vienos nuomonės dėl mišriųjų dvigarsių [i, u + l, r, m, n] dėmenų trukmės ir jų kokybės. Tyrimui pasirinktos pietų žemaičių raseiniškių ir šiaurinių vakarų aukštaičių kauniškių patarmės, kur tradiciškai manoma, kad tvirtapradžių dvigarsių pirmieji dėmenys [i], [u] neilgėjantys. Atlikus tokių dvigarsių trukmės ir kokybės tyrimą ir apibendrinant pastaruoju metu pastebėtas tendencijas galima daryti šias išvadas: 1) didžiajai daliai pietų žemaičių raseiniškių ir šiaurinių vakarų aukštaičių kauniškių šnektų įprastesni pusilgiai atvirieji tvirtapradžių mišriųjų dvigarsių dėmenys, kurie trukme prilygsta rečiau pasitaikantiems uždariesiems, o kartais yra net ilgesni už juos; dėmens atvirumas ir kontrastas su ilgaisiais balsiais tik akustiškai sukuria trumpumo įspūdį; 2) abiejose patarmėse greta atvirųjų fakultatyviai pasitaiko ir kitų tvirtapradžių dvigarsių dėmens variantų: trumpų, gana įtemptų bei dėl stilistinio pabrėžimo atsirandančių gana ilgų; 3) visame aprašomame plote (raseiniškių dažniau, šiaurinių kauniškių rečiau) vartojami ir įvairaus diftongizacijos laipsnio [ie] / [ie], [uo] / [uo]; 4) aptartų variantų absoliučioji trukmė dažnai priklauso nuo santykinės, t. y. ilgesni garsai tariami trumpesniuose žodžiuose, be to, vieno ar kito varianto atsiradimą lemia konkreti lingvistinė situacija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tarmė; Pietų žemaičiai raseiniškiai; Vakarų aukštaičiai kauniškiai; Mišrieji dvigarsiai; Priegaidė; Trukmė; Formantė; Pietų žemaičių raseiniškių šnekta; Šiaurinių vakarų aukštaičių kauniškių šnekta.

ENQuantitative and qualitative features of first components [i], [u] in mixed diphthongs constitute an important difference among Lithuanian language dialects and sub-dialects. Duration of the components of these diphthongs and their relation to accent is very often discussed, however, there is no unified opinion on duration and quality of components of mixed diphthongs [i, u + l, r, m, n]. The researcher chose to sub-dialects of South lowlands Raseiniškiai and North-West highlanders Kauniškiai, which are traditionally believed not to elongate first components [i], [u] of diphthongs with falling accent. Upon the analysis of duration and quality of such diphthongs and overview of more recent trends, the author draws following conclusions: 1) larger part of sub-dialects in South lowlanders Raseiniškiai and North-West highlanders Kauniškiai regions are distinguished by half-long open components of mixed diphthongs with a falling accent; openness of a components and its contrast with long vowels only acoustically creates an impression of shortness; 2) both sub-dialects, next to open versions of components, contain other alternative components of diphthongs with falling accent: short, rather tense, but due to stylistic emphasis there appear rather long ones; 3) throughout the entire described area (Raseiniškiai more often, North Kauniškiai less frequently) various degrees of diphthongization [ie] / [ie], [uo] / [uo]; 4) absolute duration of discussed variations often depends on relative context that is longer sounds are pronounced in shorter words, besides, appearance of a specific variation is determined by a specific linguistic situation.