Visėtiškių pilkapynas

LTVisėtiškių pilkapynas (Anykščių r.) yra vienas didžiausių bei visiškai ištirtų Šiaurės Rytų Lietuvoje archeologijos paminklų. Visėtiškių pilkapyne 1985 - 1988 metais buvo ištirti visi, t.y. 15 pilkapių, aptikti 64 griautiniai ir 2 degintiniai mirusiųjų kapai. Remiantis kapų įrengimo savitumais bei dirbiniais, galima tvirtinti, jog šiame pilkapyne buvo laidojama nuo III - V (? ) iki XII amžiaus. VIII - IX amžiaus pradžioje, kada Visėtiškių bendruomenė buvo stipriausia ir gausiausia, šis laidojimo paminklas buvo naudojamas intensyviausiai. Laidosenos analizės metu pastebėta, jog pilkapyne išsiskyrė dvi pilkapių grupės: be akmenų vainikų ir su itin nedideliu kapų skaičiumi ar visai be jų; ir su akmenų vainikais bei daug griautinių kapų. Analizuojamame pilkapyne vyravo inhumacija. Viduriniojo geležies amžiaus pabaigos - Vėlyvojo geležies amžiaus pradžios pilkapiuose vyrauja griautiniai kapai, nėra žirgų kapų, pilkapiai yra be duobių ir griovių, su akmenų vainikais. Visėtiškių pilkapyne būdingi dirbiniai yra įtveriamieji ietigaliai su karklo lapo pavidalo plunksnomis ir su užbarzdomis, plačiagaliai kovos peiliai-kalavijai, randama vėlyvos formos siauraašmenių pentinių kirvių, nebūdingi verpstukai, pjautuvai ir kt. Pilkapių konstrukcija, laidojimo papročiai ir pagrindiniai dirbinių tipai liudija, jog tai buvo sėlių etnoso bendruomenės paliktas pilkapynas.Reikšminiai žodžiai: Visėtiškių pilkapynas; Sėliai; Laidosena; Radiniai; Chronologija; Visėtiškiai barrow cemetery; The Selonians; Burial rites; Artefacts; Chronology.

ENThe barrow of Visėtiškės (Anykščiai district) is one of the largest and fully examined archeological monuments of the Northeastern Lithuania. All the 15 tombs of the barrow were examined in 1985 – 1988, 64 eroded and 2 burned tombs were found. Referring to the peculiarities of formation of tombs and the found articles one can state that people were buried in the barrow from the 3rd – 5th (? ) till the 12th century. In the beginning of the time period of the 8th – 9th centuries, when the community of Visėtiškės was the strongest and most numerous, the burial monument was used most intensively. The analysis of the burial traditions shows that two groups of tombs distinguish in the barrow: without stone wreaths and with an especially small number of tombs, or without any tombs and with stone wreaths and a lot of eroded tombs. Illumination prevailed in the barrow in question. Eroded tombs prevail in the barrows of the end of the middle Iron Age – the beginning of the late Iron Age, there are no horse tombs, the barrows have no ditches and trenches, there are stone wreaths. The articles, characteristic of Visėtiškės barrow are cased spearheads with willow leaf shaped nibs, broad-end daggers – axes, narrow-bladed spur axes of a late shape, peculiar spindles and sickles, etc.. The construction of the barrow, the burial traditions and the main types of articles evidence that it was a barrow, left by the Selonian community.