Žodyno antraštynas ir nenorminė leksika

LTStraipsnyje aptariama viena iš labiausiai diskutuotinų žodynų sudarymo sričių -- tai vadinamosios "nenorminės" leksikos, kuri neretai lieka šešėlyje, įtraukimas į dvikalbius žodynus, kai jų pagrindinė kalba yra lietuvių. Straipsnio autorės nuomone, ne žodynas, pateikęs nenorminę leksiką, o aplinka ir konkreti situacija konkrečiame kolektyve nulemia vienų ar kitų žodžių pasirinkimą. Užuot nutylėję atskirus leksinius vienetus ir jų reikšmes, pirmiausia turime pripažinti jų egzistavimo faktą, o paskui priskirti juos vienam ar kitam kalbos lygmeniui, parodant, kada juos tinka ar netinka vartoti. Vulgarizmai buvo paplitę šnekamojoje kalboje dar iki žodyno sudarymo, ir paprastu draudimu įtraukti juos į antraštyną neišspręsime be galo aktualios kalbos švarumo problemos: tam būtinos radikalios auklėjamosios priemonės, neįeinančios į leksikografijos kompetenciją. Veikiau galimas priešingas padarinys: puritoniškumas, kada bandoma sudaryti pagražintą kalbos vaizdą, kalbos vartotojui (o ypač jaunimui) asocijuojasi su socialine veidmainyste ir skatina negatyvizmą bet kokių kalbos normų atžvilgiu. Neigiamas požiūris į visuomenę tik stimuliuos tų žodžių, kurie erzina valdančiuosius puritoniškus sluoksnius, vartojimą. Todėl žodyno sudarytojai, straipsnio autorės nuomone, neturi pamiršti, kad jie kalbos vartotojo akyse yra visuomenės nuostatų reiškėjai. Sudaryti naujos kartos žodyną, kuris atitiktų atviros visuomenės dvasią, sukurtų ne pagražintą, o realų kalbos vaizdą -- viena iš sudėtingiausių užduočių, iškilusių prieš dabarties leksikografus.Reikšminiai žodžiai: Žodynas; Nenorminė leksika; žodis; Reikšmė; Antraštynas; Vulgarizmas; Dictionary; Substandard lexis; word; Meaning; Nomenclature; Vulgarism.

ENThe article examines one of the most discussed areas of forming of dictionaries, i. e. the inclusion of the so-called “non-standard” lexis, which quite frequently remains in the shade, into bilingual dictionaries, where the main language is Lithuanian. In the opinion of the author of the article, not the dictionary, which provides the non-standard lexis, but the environment and the specific situation in the specific collective determines the choice of words. Instead of concealing individual lexical units and their meanings, first of all one must recognize the fact of their existence and then attribute them to one or another level of language by showing when they are suitable and not suitable for use. Vulgarisms were spread in spoken language prior to the development of the dictionary and a simple prohibition of their inclusion will not resolve the relevant problem of purity of language, which requires radical nurturing means, which are outside of the competence of lexicography. A contrary consequence is most probable, i. e. the Puritanism, when attempts are made to convey a glamorized picture of the language, associates to the user of the language (especially young people) with social hypocrisy and encourages negativism in respect of any norms of the language. The negative attitude towards the society will only encourage the use of the words, which irritate the leading puritan caste. Therefore the compilers of the dictionary, in the opinion of the author of the article, should not forget that they, in the eyes of the user of the language, are the mouthpiece of the attitude of the society. Development of a dictionary for the new generation, which would reflect the spirit of an open society and create not a glamorized but a realistic picture of the language, is one of the most complicated tasks, faced by the present-day lexicographers.