Pastatai Lietuvos akmens amžiaus gyvenviečių duomenimis

LTLietuvoje akmens amžiaus pastatų sistemingo ir detalaus analizavimo galimybes riboja nedidelis išlikusių objektų skaičius. Vertinant akmens amžiaus statinius susiduriama su datavimo problema, bendros metodologijos ir detalios planigrafijos stoka, galimais klaidinančiais veiksniais, ribotomis galimybėmis nustatyti gyvenviečių teritorijos ribas, kai kurių statinių paskirtį. Lietuvoje akmens amžiuje buvo žinomi šie statinių tipai: įgilinti (pusiau žeminės ir pastatai su įgilinta asla), antžeminiai (lengvos konstrukcijos, karkasiniai ir sudėtingesni, stacionarūs), poliniai statiniai. Išskirtinos trys vyraujančios glaudžiai susijusių matmenų (formos ir dydžio) pastatų grupės: nedideli (iki 20 m2, ovalaus ir netaisyklingo plano, dažnai - įgilinti pastatai), vidutinio dydžio (apie 30-40 m2, būdingas antžeminiams stačiakampio ar keturkampio formos pastatams), dideli ir labai dideli (nuo 45 iki 96 m2 - ilgieji pastatai). Chronologiniu požiūriu nepastebima itin staigių statybos pokyčių. Įgilinti pastatai, kurie galėjo būti vienas pagrindinių pastatų tipų, randami tiek mezolito, tiek vėlyvojo neolito gyvenvietėse. Antžeminiai lengvos konstrukcijos būstai buvo naudojami visame akmens amžiuje. Daugiau pokyčių pastebima neolite. Ypač viduriniajame ir vėlyvajame neolite daugiau statoma sudėtingesnių stulpinės konstrukcijos pastatų. Atsiranda polinių pastatų. Tam neabejotinai daug reikšmės turėjo pasikeitęs ekonominis modelis, o kartu mitybos bei gyvenimo būdas. Norint suprasti statybos principus, reikia detalios planigrafinės, pastatų konstrukcijų analizės.Reikšminiai žodžiai: Akmens amžius; Gyvenvietės; Pusiau žieminės; Antžeminiai pastatai; Poliniai pastatai.; The Stone Age; Settlements; Half-sunken buildings; Above-ground buildings; Pile-dwellings.

ENThe possibilities of systematic and detailed analysis of Stone Age structures in Lithuania are limited by the insignificant number of the remaining objects. When evaluating Stone Age structures the problem of dating, lack of common methodology and detailed planigraphy, possible misleading factors, limited possibilities to identify the limits of the settlements’ territories and the purpose of certain buildings are faced. The following types of structures were known in Lithuania in the Stone Age: deepened (semi-grounded and buildings with deepened dirt), overground (of light construction, framework and more complex, stationary) and fascine buildings. The following three prevailing groups of buildings of closely related measurements (form and size) can be distinguished: small (up to 20m2, of oval and irregular plan, quite frequently – deepened buildings), medium (about 30-40 m2, characteristic of overground buildings of rectangular and quadrangular shapes), big and very big buildings (from 45 to 96 m2 – long buildings). In chronological terms no significant changes in construction are noted. The deepened buildings, which could be one of the main types of buildings, are found both in the Mesolithic and late Neolithic settlements. Overgound light structure buildings were used throughout the entire Stone Age. More changes are noticed in the Neolith, especially in the middle and late Neolith, with its complex pillar structure and fascine buildings, which was undoubtedly influenced by the changed economic model and the way of nutrition and living. In order to understand the construction principles, there is a need for detailed planography and structure analysis.