Spaudos tekstų heterogeniškumas funkcinių stilių sandūros aspektu

LTStraipsnyje analizuojami publicistinio ir šnekamojo funkcinių stilių sandūros sintaksiniai požymiai lietuvių ir prancūzų informacijos ir komentaro žanrų politinėje spaudoje, vartojant šnekamojo stiliaus tiesioginę kalbą. Darbo medžiaga – lyginamasis tekstynas, sudarytas iš 2001-2004 metų laikotarpio „Lietuvos ryto“, „Lietuvos žinių“, „Liberation“, „Le monde“ informacijos ir komentaro žanrų politinių straipsnių. Tyrimas rodo, jog tiesioginės šnekamojo stiliaus kalbos liepiamųjų, šaukiamųjų, klausiamųjų, neigiamųjų sakinių kokybiniai ypatumai, nebūdingi publicistinio stiliaus sakiniams, išreiškia jų sintaksinį kontrastą. Publicistinio ir šnekamojo funkcinių stilių sandūra, įvedus į informacijos ir komentaro žanrų politinę spaudą tipografiškai žymėtąją heterogeninę formą – tiesioginę šnekamojo stiliaus kalbą, tekste kuriama universaliosios informacinės terpės kalba, suprantama ir priimtina didesniam skaitytojų būriui. Publicistinio ir šnekamojo funkcinių stilių sandūra tekstuose rodo viešumo ir privatumo susiejimą masinės informacijos priemonių kalboje ir perteikia dabartinės lietuvių ir prancūzų politinės spaudos tekstų bendrą bruožą – konversacionalizmą. Be to, vieno iš funkcinių sakinių tipų – neigiamųjų sakinių – itin gausus vartojimas tiriamojoje tiesioginėje kalboje išreiškia ir kitą politinės spaudos kalbos tendenciją – polemiškumą. Iš visų tiriamųjų leidinių tiesioginės šnekamojo stiliaus kalbos daugiau vartojama prancūzų dienraščiuose. Tai rodo laisvesnį jų pobūdį, lankstesnį funkcinių stilių derinimą, leidžiantį kurti polemiką, intriguoti skaitytoją.Reikšminiai žodžiai: Funkcinis stilius; Politinė spauda; Stilistika; Tiesioginė kalba; Žiniasklaida; , direct language; Functional styl; Functional style; Mass media; Stylistics; The political press.

ENThe paper analyses the syntax features of the juncture of publicist and conversational functional style in Lithuanian and French political press of information and commentary genres, when using direct conversational speech. The material of the research is a comparative corpus compiled from political articles of information and commentary genres of “Lietuvos rytas”, “Lietuvos žinios”, “Liberation” and “Le monde” of the period 2001–2004. The research shows that qualitative characteristics of imperative, exclamatory, interrogative and negative sentences of the direct conversational speech, which are not typical to publicist sentences, express their syntax contrast. By introducing into the political press of information and commentary genres a typographically marked heterogeneous form – direct conversational speech, the juncture of publicist and conversational functional styles is created in the text by universal information medium discourse understood and acceptable by a larger audience. The juncture of publicist and conversational functional styles in texts shows the connection of publicity and privacy in the discourse of mass media and conveys a common feature of current Lithuanian and French political press texts, i.e. conversationalism. Furthermore, particularly abundant use of one of the functional sentence types – negative sentences – in the direct speech expresses another tendency of political press discourse, i.e. controversiality. Of all publications under investigation, French dailies use more direct conversational speech. This shows their more informal nature, more flexible matching of functional styles, which enables creating a polemic and intriguing the reader.