Šventviečių tyrimai Neries (Vilijos) baseine

LTSenajai pasaulėžiūrai būdinga įvairių gamtos reiškinių, tam tikrų teritorijų ir atskirų geografinių objektų (pvz., kalvų, ežerų, upių) sakralizacija. Ežerų, upių ir šaltinių sakralumas dažnai galėjo turėti racionalų pagrindą, ypač tada, kai telkinių vanduo pasižymėjo gydomosiomis galiomis. Bene labiausiai pasaulyje žinoma šventoji Gango upė Indijoje. Baltarusijoje bei Lietuvoje menamos sakralizacįjos kontekste didelį susidomėjimą kelia Neries (Vilijos) upė - didžiausias Nemuno intakas. Vilniaus miestui, įkurtam ant Neries kranto, ir mitologiniams vaizdiniams, susijusiems su šiuo miestu, V. Toporovas skyrė specialią studiją (Toporov, 1980). Kyla natūralus klausimas - ar viena iš pagrindinių ankstyvosios miesto istorijos mitologizavimo priežasčių nereikėtų laikyti pačios Neries upės sakralinės reikšmės? Viename Neries (Vilijos) aukštupio kaimų užrašytas padavimas apie tai, jog kitados Vilija buvo vadinama Didžiąja šventa upe. Beje, vienas iš Neries (Vilijos) intakų turi Šventosios upės pavadinimą. Ieškant upių sakralumo pėdsakų, reikia atsižvelgti į archeologinius, tautosakinius, mitologinius ir lingvistinius duomenis. Archeologijos sričiai priskiriami ir duomenys apie ikikrikščioniškąsias šventvietes: apeiginius akmenis, šventus šaltinius ir kitas. Jos aptinkamos Neries (Vilijos) aukštupyje ir toliau palei ją. Šventvietės, kurioms iki šiol rodoma pagarba, yra ne vien archeologijos, bet ir etnologijos objektai. Reikšminiai žodžiai - keywords: šventvietės - sacred places, Vakarų Baltarusija - Western Belarus.