Phraseogesten und Kinegramme als Stilmittel zur charakterisierung der Personen in narrativen Texten

LTFrazeologiniai gestai yra kalbos ir gestų junginiai, turintys perkeltinę prasmę: numoti ranka, muštis į krūtinę, paduoti ranką ir pan. Kinegramos žymi konkrečius psichinius procesus (suraukti kaktą, patempti lūpą, sučiaupti lūpas, papurtyti galvą), turinčius tiesioginę ir perkeltinę reikšmes. Kai kurios kinegramos yra žmogaus valdomos, o kurios tiesiogiai susijusios su afekto būsena, kai žmogus nesugeba valdyti savo kūno (pvz., jis susigėdęs raudoniu apsipylė). Kiekvienoje kalboje kinegramos turi arba vienodas, arba skirtingas reikšmes. Kai kurios yra daugiareikšmės, susijusios su kultūra, istorija, dvaro ritualais ir pan. Žodynuose kinegramos pateikiamos paprastai nenurodant perkeltinės reikšmės. Frazeologinių tyrimų tikslas – aprašyti šias reikšmes, sulyginti su reikšmėmis kitose kalbose, sudaryti vaizdinius atlasus, fotografijų albumus ir pan. Kinegramos sutinkamos teatro kalboje (remarkose) ir pasakojamuose tekstuose, kur jos padeda rašytojui keliais žodžiais atskleisti dvasinę žmogaus būseną. Akylus stebėtojas, žinantis kūno kalbą, pamato tai, ką bando nuslėpti jo komunikacijos partneris. Straipsnyje nagrinėjamos kelios scenos iš Nobelio premijos laureto R.Marteno diu Garo romano "Tibo šeima". Analizuojama, kokias kinegramas ir frazeologinius gestus vartoja prancūzų rašytojas ir kaip jos koduojamos lietuvių ir vokiečių kalbose. Semantiniai, sintaksiniai ir stilistiniai skirtumai rodo, koks tai yra sudėtingas psichologinis ir kalbinis reiškinys. Būtina skirti daugiau dėmesio šiam reiškiniui, norint jį visapusiškai atspindėti vienakalbiuose ir dvikalbiuose žodynuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Frazeologiniai gestai; Kinegrama; Naratyviniai tekstai; Semantinė reikšmė; Phraseological gestures; Kinegram; Narrative texts; Semantic meaning.

ENPhraseological gestures, i. e. chest-beating, hand waving, hand shaking, etc., are combinations of language and gestures, having a figurative sense. Cinegrams mark specific psychic processes (contracting one’s brows, curling one’s lip, priming one’s lips, shaking one’s head), having direct and figurative meanings. Certain cinegrams are controlled by a person and some are directly related with the state of affect, when a person is not able to control his/her body (for instance, when a person’s face is turning red when he/she is ashamed). In each language cinegrams have either similar or different meanings. Some are polysemous, related with culture, history, manor rituals, etc.. Dictionaries usually present cinegrams without specifying the figurative meaning. The aim of phraseological studies is to describe the meanings, compare them with meanings in other languages, form the image atlases, albums of photographs, etc.. Cinegrams are usual in the theatre language (remarks) and narrative texts, where they help the reader to reveal the inner state of a person in a few words. An acute observant, knowing the body language, sees what his/her partner in communication tries to conceal. The article examines several scenes from the novel “Les Thibault”, written by Roger Martin du Gard, the winner of the Nobel Prize for Literature and analyzes the cinegrams and phraseological gestures, used by the said French writer and how they are coded in the Lithuanian and German languages. The semantic, syntactic and stylistic differences show the complexity of the said psychological and linguistic phenomenon. It is necessary to dedicate more attention to the phenomenon in order to appropriately reflect it in monolingual and bilingual dictionaries.