LTStraipsnyje nagrinėjamas veiksmažodinių leksinių konversyvų, tokių kaip pirkti - parduoti, duoti - imti, atspindėti - atsispindėti, angl. lease - rent, bequeath - inherit ir t.L, funkcionavimas rišliame tekste. Abu konversinės poros nariai retai vartojami viename ir tame pačiame kontekste - paprastai pasirenkamas vienas arba kitas konversyvas. Darbe siekiama nustatyti, kas nulemia vieno ar kito konversyvo pasirinkimą, remiantis fokuso išskyrimo ir aktualiosios sakinio skaidos principais. Straipsnyje teigiama, kad leksiniai konversyvai, kaip ir neveikiamoji rūšis (gramatinė konversijos priemonė), atlieka tą patį vaidmenį komunikaciniame lygmenyje, o būtent, yra priemonė pabrėžti svarbiausią situacijos dalyvį, apiforminant jį pavadinantį daiktavardį sakinio veiksniu. Daroma išvada, kad vieno ar kito konversinės poros nario pasirinkimas priklauso nuo komunikacinio kalbėtojo tikslo, kurį, savo ruožtu, įtakoja ankstesnis kontekstas ir tolesnė minties slinktis. Kai kuriais atvejais kontekstas labai griežtai apriboja konversyvo pasirinkimą; kitais atvejais informacinė struktūra išlaikoma, todėl vieno konversyvo pakeitimas kitu yra galimas, jei nepakeičiama pagrindinė sakinio reikšmė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fokusas; Perspektyva; Tema; Rema; Leksinis konversyvas; Tekstynas; Anglų kalba; Kontekstas; Lithuanian; English; Lexical converse; Context; Focus; Theme; Rheme.
ENThe paper explores the functioning of such lexical verb conversives as pirkti – parduoti, duoti – imti, atspindėti – atsispindėti, English: lease – rent, bequeath – inherit, etc. in a coherent text. Both members of the conversion pair are rarely used in the same context: one or another conversive is typically selected. The paper attempts to establish what determines the choice of one or another conversive, basing on the principles of distinguishing the focus and the functional sentence perspective. The paper states that lexical conversives, like the passive voice (grammatical means of conversion), perform the same role in the communication level, namely, it is the means to emphasise the most important participant of the situation by executing the noun denoting it as the subject of a sentence. A conclusion can be drawn that the choice of one or another member of a conversive pair depends on the communication goal of the speaker, which in turn is influenced by the previous context and further development of the thought. In some cases the context very strictly limits the choice of a conversive; in other cases, the information structure is retained, thus replacement of one conversive with another is possible, unless the main meaning of the sentence is changed.