Discourse markers in English and Lithuanian

LTStraipsnyje nagrinėjami vadinamieji diskurso žymikliai, t.y. žodžiai ar žodžių junginiai, kurie brėžia prasmines ribas tarp sakinių, frazių ar prozodinių vienetų sakytinėje kalboje. Anglų kalboje šie žodžiai skiriami į atskirą grupę pagal jų atliekamą funkciją, nors pačios grupės ribos dar nėra tiksliai apibrėžtos. Lietuvių kalboje dar nebandyta išskirti panašią žodžių ir žodžių junginių grupę. Remiantis įrašyto ir transkribuoto natūralaus pokalbio analize bandoma nustatyti, kokie žodžiai gali funkcionuoti kaip diskurso žymikliai lietuvių kalboje, pateikiama angliškųjų ir lietuviškųjų žodžių lyginamoji analizė. Daroma išvada, kad abiejose kalbose šie žodžiai yra būdingi sakytinei kalbai, desemantizuoti ir dažnai atlieka daugiau nei vieną funkciją, kuri priklauso nuo konteksto. Tačiau pastebimi ir skirtumai: pirma, ne visi lietuviškieji žodžiai ar žodžių junginiai turi aiškius angliškus atitikmenis, antra, lietuvių kalboje stipriau jaučiamas skirtumas tarp šnekamosios ir oficialiosios kalbos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Anglų kalba; Desemantizacija; Diskursas; Diskurso žymekliai; Diskurso žymikliai, diskurso koherencija; Gretinamoji kalbot; Neformalus pokalbis; Sakytinės kalbos analizė; Casual conversation, desemantisation; Contrastive study; Conversational analysis; Discourse; Discourse markers; Discourse markers, discourse coherence; English; Lithuanian.

ENТhе paper is devoted to a contrastive analysis of the use of discourse markers in English and Lithuanian everyday conversation. Though the status of discourse marker in English has not yet been fully clarified, it has been widely discussed. In Lithuanian, however, no attempts have been made to delimit this category. There is a wide range of words and phrases that could be interpreted as discourse markers in both languages. Their main function is to indicate an interactive relationship between the participants of conversation. The study is carried out analysing transcribed conversations in English and Lithuanian. Discourse markers in both languages are mostly words with little lexical meaning that appear on the periphery of clause structure. In both languages, discourse markers can form a separate tone group or be part of a larger unit Some markers appear to be semantic and functional equivalents of their counterparts in the other language while some do not have equivalents. A number of Lithuanian markers can be used only in a very informal setting, which presupposes more monitoring of speech and, consequently a greater variation in usage, depending on the level of formality of the situation. [From the publication]