Древнейшие следы пребывания русских в Вильнюсе

LTStraipsnyje tiriami pirmieji rusų stačiatikių gyventojų pėdsakai Vilniuje, juos siejant su etnokonfesine padėtimi šiame mieste, susiklosčiusia XIV a., Lietuvos katalikiško krikšto išvakarėse. Anksčiausios užuominos apie Vilniuje gyvenusius rusus sutinkamos 1322-1324 m. didžiojo kunigaikščio Gedimino korespondencijoje - kartu su pagonimis žemaičiais jie sutrukdę jam priimti katalikybę. Duomenų apie mieste gyvenusius rusus stačiatikius yra ir kituose XIV a. istorijos šaltiniuose. Valdant didžiajam kunigaikščiui Algirdui, kurio šeimoje būta stačiatikių, rusų bendruomenė buvusi gana gausi, buvo laikomos stačiatikių pamaldos. Rusų gyventojų gausėjo dėl trijų priežasčių: juos traukė didžiojo kunigaikščio dvaras, mieste kūrėsi prekybininkai bei amatininkai, būta ir kitų faktorių, pvz., patekimas nelaisvėn. Daroma prielaida, kad dėl nuolatinių karų mažėjant gyventojų skaičiui, didieji kunigaikščiai apgyvendindavo krašte rusus, čia apsistodavo ir dalis karių, mobilizuotų rusiškose Kunigaikštystės žemėse karų su Teutonų ordinu metu. Lietuvos krikšto metu, 1387 m., rusų stačiatikių bendruomenė Vilniuje buvo gausi ir įtakinga (buvo susitelkusi vadinamajame "rusų mieste", kurio buvimo vietą sunku lokalizuoti), nesutiko keisti savo tikybos į katalikų. Stačiatikių gyventojų būta ir kituose Lietuvos miestuose.Reikšminiai žodžiai: Vilniaus gyventojai; Rusai Vilniuje; Pravoslavybė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Je; Habitants of Vilnius; Russians in Vilnius; Orthodoxy in Great Duchy of Lithuania.

ENThe article examines the first traces of Russian Orthodox residents in Vilnius, relating them to the ethnic confessional situation in the city, which came into existence in the 14th century, on the eve of the Catholic christening of Lithuania. The earliest hints on the Russians, living in Vilnius are met in the correspondence of the Grand Duke Gediminas of 1322-1324. The Russians, together with Pagan Samogitians, prevented Gediminas from adopting Catholicism. Other sources of history of the 14th century also provide data on the Russians, living in Vilnius. During the rule of the Grand Duke Algirdas, who had Orthodox relatives, the Russian community was numerous and Orthodox celebrations were held. The number of Russian residents increased due to the following three reasons: the Russians were attracted by the court of the Grand Duke, tradesmen and craftsmen settled in the city. There also were other reasons, such as imprisonment, etc.. The assumption is made that with the reduction of the number of residents due to continuous wars, the grand dukes populated the land with Russians. A part of soldiers, mobilized in the Russian lands of the Grand Duchy settled in the area during the Teutonic wars. During the christening of Lithuania in 1387, the Orthodox Russian community of Vilnius was numerous and influential (it was congregated in the so called “Russian town”, the location of which is difficult to identify today). They refused to change their religion to Catholicism. There also were Orthodox residents in other towns of Lithuania.

• Julijona – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo žmona ir jo vaikų motina / Darius Baronas. Lietuvos istorijos metraštis. 2019, 2019/2, p. 5-39.
• Lietuvių ir vokiečių taikaus bendravimo bruožai XIV a. karo sūkuryje / Darius Baronas. Lituanistica. 2010, Nr. 1/4, p. 2-18.
• Panašūs ar skirtingi? : dvi krikščioniškos bendruomenės pagoniškame Vilniuje / Rytis Jonaitis, Irma Kaplūnaitė. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2016, t. 33, p. 75-98.
• Traces of christian cultural influences in pagan Vilnius: the cemetery on Bokšto street / Rytis Jonaitis, Irma Kaplūnaitė. Lietuvos archeologija. 2022, t. 48, p. 185-205.
• Trys Vilniaus kankiniai: gyvenimas ir istorija (istorinė studija ir šaltiniai) / Darius Baronas. Vilnius : Aidai, 2000. 382 p., [1] iliustr. lap.