Fotografija : tarp vizualios patirties medijavimo ir simuliacijos

LTStraipsnis analizuoja šiuolaikinę fotografijos sampratą ir atskleidžia sąsajas tarp skirtingų jos interpretacijų. Pasitelkdamas Roland.o Barthes.o struktūralistinį fotografijos suvokimo aiškinimą, feminizmo teiginius, Jecques.o Lacano psichoanalitinę teoriją ir Jeano Baudrillard.o suformuluotą simuliacijos sampratą, straipsnio autorius nurodo sąsajas tarp fotografijos, kaip vizualaus dokumento, ir fotografijos, kaip simuliakro, sampratų. Straipsnyje fotografijos vaidmuo vizualiosios patirties medijavime analizuojamas dviem požiūriais: pagal jos materialųjį ryšį su tikrove ir pagal jos santykį su diskursyvia realybe. Pirmuoju atveju fotografijai vizualiosios medijos statusą suteikia jos tiesioginis ryšys su objektyvia tikrove - šviesai jautriose fotografinėse medžiagose nuo tikrovės objektų atsispindėjusios šviesos palikti pėdsakai. Tuo tarpu su diskursyvia realybe fotografijos nesieja priežastiniai ryšiai, kurie garantuotų jos medijuojamos vizualios patirties autentiškumą, nes pati fotografijos ženklinama diskursyvi realybė negali būti suprantama kaip atvaizdo atžvilgiu pirmesnė, savaime egzistuojanti objektyvi duotybė. Išvadose teigiama, kad šis fotografijos dvilypumas lemia jos suvokimo specifiką: materialūs fotografijos ryšiai su tikrove tariamai patvirtina objektyviai neegzistuojančios diskursyvios realybės tikrumą. Taigi fotografija teikia diskursyvios realybės ženklus, kurie suprantami kai pati tikrovė - fotografijos dokumentiškumas paradoksaliu būdu tampa svarbia atvaizdo virtimo simuliakru prielaida. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Šiuolaikinė fotografija; Asmens identitetas; Simuliacija; Fotografijos dokumentiškumas; Contenporary photography; Personal identity; Simulation; Photography's documentary value.

ENThe article provides an analysis of the modern concept of photography and reveals the relations between its different interpretations. Employing the structuralist interpretation of comprehension of photography by Roland Barthes, feministic viewpoints, the psychoanalysis theory of Jecques Lacan and the concept of simulation, formulated by Jean Baudrillard, the author of the article specifies the relations between the concepts of the photography as a visual document and the photography as simulacra. The role of photography in mediation of visual experience is analyzed from two viewpoints: according to its material relation with reality and according to its relation with the discursive reality. In the first case the status of visual medium is provided to photography by its direct relation with the objective reality – the traces, left by the light are reflected from real objects in light-sensitive photographic materials. On the other hand, there are no causative relations between photography and the discursive reality, which would guarantee the authenticity of the mediated visual experience, since the discursive reality, marked by photography itself cannot be comprehended as the objective entity, preexistent with regard to the image. The conclusions state that this ambivalence of photography determines the specificities specificities of its comprehension: the material connection between the photography and the reality seemingly confirm the reality of the actually non-existent discursive reality. Therefore photography provides the signs of discursive reality, which are comprehended as the reality itself – the documentity of photography paradoxically becomes an important prerequisite for an image to become a simulacra.