Ryškiausios stilistinės ekslibrisų kūrybos tendencijos Lietuvoje 1960-1990 metais

LTEkslibrisas - populiarus dailės žanras XX a. Lietuvoje. Nuo 1919 m. ekslibrisus kūrė, o nuo 1925 m. juos kolekcionuoti, tyrinėti ir rengti parodas pradėjo Paulius Galaunė. Tuo pat metu jais susidomėjo Gerardas Bagdonavičius. Trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje ekslibriso žanrą išbandė daugelis dailininkų: Mstislavas Dobužinskis, Vytautas Kazimieras Jonynas, Mečislovas Bulaka, Jonas Steponavičius. Paulius Augius-Augustinavičius, Vaclovas Kosciuška ir kiti. Karo ir pokario metais atslūgęs domėjimasis šiuo žanru maždaug nuo 1958 m. ėmė atgyti. XX a. 7-9 deš. Lietuvos dailininkų ekslibrisuose pastebima keletas vyraujančių tendencijų: 1) stilistinė jų kaita atitiko bendrąsias Lietuvos dailės raidos tendencijas; 2) šis mažasis žanras tapo modernios eksperimentinės kūrybos sritimi ir turėjo sąsajų su nonkonformistinės dailės fenomenu. Šiame straipsnyje žvilgsnio perspektyva susiaurinama nuo bendresnių ekslibriso žanro aktualijų konkrečių kūrinių link. Jo tikslas - apžvelgti sovietinio laikotarpio Lietuvos dailininkų ekslibrisų stilistiką. Nors šiandienos dailėtyroje stilistinė kūrinių analizė nėra populiari, tyrinėjant XX a. II pusės Lietuvos dailę ji tebėra parankus instrumentas. Daugumai sovietmečio Lietuvos ekslibrisų autorių imponavo modernizmo dailė. Jiems svarbi autonominė meninė forma, individualus kūrėjo braižas. Formali tokio pobūdžio kūrinių interpretacija atliepia to meto meninę mąstyseną, todėl ją pritaikius galima aiškiau suvokti ekslibrisų kūrybos varomąja jėga tapusias menines paskatas.Reikšminiai žodžiai: Grafika; Ekslibrisas; Stilistika; Modernizmas; Kubizmas; Siurrealizmas; Eksperimentinės grafikos technikos; šriftas; Nonkonformistinė dailė; The art of ex libris.

ENEx-libris was a popular genre of art in the 20th century Lithuania. Paulius Galaunė started creating bookplates in 1919 and in 1925 he started collecting and analyzing them, as well as organizing exhibitions. Gerardas Bagdonavičius commenced to take interest in bookplates during the same time period. In the twenties and thirties the genre of ex-libris was tried by many artists: Mstislavas Dobužinskis, Vytautas Kazimieras Jonynas, Mečislovas Bulaka, Jonas Steponavičius. Paulius Augius-Augustinavičius, Vaclovas Kosciuška and others. Starting from 1958, the interest in the genre, which reduced during the war and post-war times, was revived. Several prevailing trends can be observed in Lithuanian artists’ bookplates of the sixties – eighties of the 20th century: 1) their stylistic development corresponded to the general trends of development of Lithuanian art; 2) the small genre became a branch of the modern experimental creative and had relations with the phenomenon of non-conformist art. In the article the perspective is narrowed from the overall genre of ex-libris towards specific works. The article is aimed at an overview of the stylistics of bookplates by Lithuanian artists of the Soviet period. Although in today’s art criticism the stylistic analysis of works is not popular, it is still a convenient instrument for analyzing the Lithuanian art of the second half of the 20th century. The modernist art was not foreign to most authors of Lithuanian bookplates of the Soviet times. They were concerned with the autonomous artistic form and the individual touch of the creator. The formal interpretation of the creations of such kind reflects the artistic thinking of the period therefore it helps to get a better understanding of the artistic incentives, which became the driving force behind creation of ex-libris.