Eine kognitiv Orientierte Betrachtung von abstraktą (metaphorische Wortverbindungen mit Seele und siela)

LTStraipsnyje nagrinėjama lingvistinės koncepto analizės problematika. Termino „konceptas" vartojimas kalbos ženklo turiniui apibūdinti sietinas su vadinamąja paradigmų kaita lingvistikoje, t.y. orientacija į kalbos turinį ir jo ryšį su kalbančiųjų konceptualiuoju pasauliu. Konceptas suprantamas kaip mąstymo konstruktas, pasaulio pažinimo rezultatas, užfiksuotas mūsų sąmonėje. Kalba - tik vienas iš koncepto formavimosi kelių. Koncepto lingvistinė analizė leidžia išplėsti kalbos ženklo turinio tyrimo lauką. Tai ypač aktualu abstrakčių daiktavardžių semantikos tyrime, nes apie nematomojo pasaulio dalykus kalbame tik susieję juos su konkrečiais. Lingvistinė pasakymų analizė gali atskleisti koncepto fragmentus, t.y. įgijusias kalbinę raišką asociacijas. Straipsnyje analizuojami vokiečių ir lietuvių kalbų metaforiniai pasakymai su žodžiais Seele ir siela. Konkrečių vaizdinių sritys, kurios vadinamos pradiniais konceptais (Ausgangskonzepte) abiejose kalbose iš esmės sutampa. Siela konceptualizuojama, t.y. suvokiama ir įgyja kalbinę raišką, kaip „žmogus", „daiktas", „patalpa", „medžiaga". Pradinio koncepto požymiai, kurie perkeliami į konceptą siela, daugeliu atvejų nesutampa. Pvz., tiek vokiečių, tiek lietuvių kalbose siela konceptualizuojama kaip namas. Tačiau tik lietuvių kalboje pabrėžiami koncepto „namas" požymiai - statybos elementai - 'kertiniai stulpai', 'pamatai'. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sieos konceptas; Pradinis konceptas; Paradigmų kaita; Lingvistinė analizė.

ENThe article examines the problems of linguistic analysis of the concept. The use of the term “concept” for characterization of the content of a sign of the language should be related with the so-called development of paradigms in linguistics, i. e. the orientation to the content of the language and its relation with the conceptual world of the speaker. The concept is comprehended as a construct of thinking, a result of cognition of the world, registered in our consciousness. Language is only one of the ways of shaping of the concept. The linguistic analysis of the concept allows for expanding the field of studying of the content of the sign of the language, which is especially relevant in the studies of semantics of abstract nouns, since we can speak of the subjects of the invisible world only by relating them with specific objects. The linguistic analysis of statements can reveal the fragments of the concept, i. e. associations, which acquire a language expression. The article analyzes the metaphorical sayings in the German and Lithuanian languages containing the words “Seele” and “siela” (“soul”). The areas of specific images, which are called initial concepts (Ausgangskonzepte) in essence coincide in both languages. The soul is conceptualized, i. e. comprehended and given a language expression, such as “person”, “thing”, “room”, “material”. The traits of the initial concept, transposed into the concept of the soul, do not coincide in most cases. For instance, both in the German and in Lithuanian languages the soul is conceptualized as a house. However only in the Lithuanian language the traits of the concept of a house, i. e. the construction elements – “foundation” and “cornerstones” are emphasized.