LTStraipsnyje nagrinėjami anglų-lietuvių kalbų leksiniai pseudoekvivaentai - panašios arba identiškos formos žodžiai, turintys denotatinės reikšmės skirtumų. Tokių žodžių semantinės struktūros sutapatinimas - dažna besimokančiųjų užsienio kalbos ir net vertėjų klaidų priežastis. Atlikus sinchroninį gretinamąjį leksikografinį tyrimą paaiškėjo, kad 26% atrinktų žodžių porų visai neturi bendrų reikšmių, likusieji 74% turi bent po vieną bendrą ir vieną skirtingą reikšmę. Tyrimas taip pat parodė, kad anglų kalbos žodžiai yra žymiai daugiareikšmiškesni kalbos sistemos lygmenyje. Taigi net jei pagrindinė sisteminė angliško ir lietuviško žodžio reikšmė sutampa, angliškas žodis dažnai naudojamas tekste savo šalutine reikšme. Angliški žodžiai yra motyvuoti sistemos elementai su visomis anglų kalbai būdingomis savybėmis. Jie turi pilną darybinę ir gramatinę paradigmą, tuo tarpu lietuviški žodžiai yra gana izoliuoti lietuvių kalbos sistemoje tiek formos, tiek semantiniu požiūriu. Dažnai tai siauros reikšmės žodžiai, terminai, neturintys pilnos darybinės paradigmos. Kadangi šie žodžiai į lietuvių kalbą pateko kaip skoliniai, tyrimas leidžia daryti kai kurias prielaidas apie skolinimosi prigimtį ir pobūdį lietuvių kalboje. Šios rūšies skoliniai lieka izoliuoti ir tik labai retai (6%) išsivysto naujos reikšmės. Galbūt tokią padėtį sąlygojo puristinės tendencijos, kurios visada buvo stiprios lietuvių kalboje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Anglų ir lietuvių kalbos; Leksiniai atitikmenys; Skoliniai; Daugiareikšmiškumas.
ENThe paper presents a contrastive description and analysis of English and Lithuanian lexical units identical or similar in form (spelling and/or pronunciation) but having some differences in meaning. The semantic structure of lexical pseudo-equivalents has been investigated in order to establish the level of their systemic equivalence in the two languages. The results of the research show that 26% of the selected word pairs do notshare any denotative/propositional meaning (absolute lexical pseudo-equivalents). The rest 74% share at least one meaning and have at least one different meaning (partial pseudoequivalents). Among them, cases when the English word has all the meanings of the Lithuanian word and some of its own (the inclusion of Lithuanian into English) account for 51%, while the reverse (Lithuanian words having developed their own meanings in addition to the shared ones) constitutes only 6%. About 17% represent cases of meaning overlap. The comparison also allows us to make some conclusions about the nature and character of borrowing in the two languages. The Lithuanian lexemes in the word pairs are mostly borrowings of either Greek or Latin origin, which are more or less isolated in the lexical system of the Lithuanian language from both formal and semantic point-of-view. This is re fleeted in their narrow, often specific/ terminological meaning. Borrowed words tend to remain isolated and very rarely (6%) develop their own meanings. In English lexemes of the same origin are motivated elements of the system with all the properties typical of the 'native' word. [From the publication]