Istorinis pasakojimas kaip naratologinės analizės objektas

LTNaratyvistinės istorijos filosofijos radikaliojo sparno atstovai H. White'as ir F. Ankersmitas teigia, kad istorinis naratyvas yra giminingas literatūriniam. Toks teiginys implikuoja, jog istorinį pasakojimą galima analizuoti literatūros mokslo priemonėmis. Šiame straipsnyje mėginama paanalizuoti priežastis, kodėl iki šiol tiek literatūrologai, tiek istorijos filosofai mažai skyrė dėmesio istorinio naratyvo literatūrologinei analizei. Išdėsčius pagrindines literatūrologines naratyvo teorijos sąvokas, analizuojama E. Gudavičiaus Lietuvos istorijos ištrauka naratologiškai ir aptariama tokios istorinio pasakojimo analizės reikšmė istorijos filosofijai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pateikti tekste; Pateikti tekste.

ENRepresentatives of radical wing of philosophy of narrativistic history H. White and F. Ankersmit claim, that historical narrative is related to literary. Such proposition implicates that historical narration can be analysed by means of literature science. However so far, it seems that neither literature specialists nor philosophers of history have done this. In this article I will do my best to analyse the reasons why historical narrative has not been analysed on a literature aspect. Furthermore, after having explained the main notions of theory of literature narrative I will try to analyse an extract from History of Lithuania by E. Gudavičius in a narratological way and will present my own conclusions about the benefit of such analysis of historical narrative to philosophy of history. [From the publication]