Zur Problematik der Übersetzung des deutschen substantivierten Infinitivs ins Italienische, Litauische und Russische

LTStraipsnyje nagrinėjama vokiškosios sudaiktavardintos bendraties atitikmenų italų, lietuvių ir rusų kalbose problema remiantis ištrauka iš R. M. Rilkės Auguste Rodin ir jos vertimais. Pirmiausiai trumpai apžvelgiama vokiškosios ir itališkosios sudaiktavardintos bendraties istorinė raida. Atkreipiamas dėmesys j tai, kad lietuvių ir rusų kalbose bendratis iš esmės tik sintaksės lygmenyje priartėja prie daiktavardžio, o italų kalboje bendratis gali pasižymėti ir formaliomis daiktavaržių ypatybėmis. Nors lietuvių ir rusų kalbose nėra artikelių, tačiau egzistuoja kitos priemonės veiksmažodiniams daiktavardžiams sudaryti. Išnagrinėjus vertimus daroma išvada, kad lietuvių kalboje sudaiktavardintos bendraties artimiausias atitikmuo yra -imasl-ymas priesagų pagalba sudaryti daiktavardžiai, o rusų kalboje priesagų -enuebei -нивdariniai. Tik 44% itališkosios sudaiktavardintos bendraties kaip atitikmens vokiškajai liudija apie tai, kad vertimuose nesiekiama visiškų atitikmenų, o laikomasi tos kalbos, į kurią verčiama, normos. Pabrėžiama ir tai, kad vokiškoji sudaiktavardinta bendratis (dažniausiai atliekanti aplinkybių funkciją) gali būti verčiama ir veiksmažodinėmis perifrazėmis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendratis; Lietuvių; Rusų; Italų; Vokiečių kalbos.

ENThe article examines the problem of the equivalents of the German infinitives turned into nouns in the Italian, Lithuanian and Russian languages referring to the excerpt from R. M. Rilke’s “Auguste Rodin” and its translations. First of all a brief overview of the historical development of the German and Italian infinitives turned into nouns is presented. The attention is drawn to the fact that in essence the infinitive in the Lithuanian and Russian languages approaches nouns only on the syntax level and in the Italian language the infinitive can also manifest itself with formal peculiarities of nouns. Although there are no articles in the Lithuanian and Russian languages, there exist other means for turning verbs into nouns. Upon examining the translations the conclusion is made that in the Lithuanian language the closest equivalent of infinitives turned into nouns is the nouns, formed with the help of suffixes -imasl-ymas and in the Russian language – the derivatives with suffixes –enue and -нив. Only 44% of the Italian infinitives turned into nouns as en equivalent to the German ones evidences that no complete equivalents are attempted to be obtained in translations and the norms of the target language of translation are observed. The article also stresses the fact that the German infinitives turned into nouns (most frequently performing the function of conditions) can be translated by verbal periphrases.