Senieji lietuviai ir krikščionybė : tapatybių konfrontacija
LTStraipsnyje socialiniu filosofiniu požiūriu analizuojamas krikščioniškojo ir pagoniškojo pasaulių konfliktas. Remdamasis socialinės antropologijos, socialinio konflikto, hermeneutikos, semiotine ir komparatyvistine teorijomis autorius kelia klausimą, kodėl krikščionybė, ypač jos vakarietiškoji, Romos katalikybės atmaina, buvo vos ne gryna priešingybė baltų civilizacijai. Autoriaus manymu, viena pagrindinių konflikto priežasčių buvo ta, jog judaizmas ir krikščionybė buvo labiausiai atsiplėšę nuo gamtos, nuo tos jausenos, kurią žmogus išgyvena būdamas natūraliame vienyje su gamta. Teigiama, kad krikščionybė nesuprato, jog gyvenimas gamtoje ir pati gamta yra ne tik visuotinis darnos deklaravimas, bet ir žmogaus atsisakymas užimti išskirtinę, su ja konfliktuojančią poziciją. Krikščionybė, suabsoliutindama Dievą, statė per daug griežtus riboženklius tarp Dievo ir žmogaus. Todėl, autoriaus manymu, žmogus, suvokęs save kaip subjektą, nuolat kontroliuojamą Dievo ir dėl to nuolat verčiamą atgailauti, tarsi atsisako darnos kaip visatos organizavimosi principo ir iškrinta iš būties rato, kuriame yra ne prievartinė kontrolė, o tik įgimta, nes pati gamta buvo suprantama ir kaip prigimtinis apsisprendimas ir laisvė. Autorius daro išvadą, kad būtent dėl to Lietuvos aristokratija, įsitvirtinus M. Lutherio reformacijai, pasirinko būtent jos, o ne katalikybės kelią, mat reformacija rodė didesnę pagarbą žmogaus laisvėms ir toleranciją kitoniškumui, t. y. tam, kas buvo arčiau baltiškosios kultūrinės tradicijos.Reikšminiai žodžiai: Krikščionybė; Krikščionybė, pagonybė; Senlietuviai; Senovės lietuviai; Tapatybė; „pagonybė“; Ancient Lithuanians; Christianity; Identity; Paganism; The Ancient Lithuanians.
ENThe paper analyses the conflict between Christianity and "paganism" that weighed on and emaciated the ancient Lithuanian tribe over several centuries from socio-philosophical point of view. Based on theories of social organisation, social anthropology, hermeneutics and semiotics as well as using comparative analysis Grigas suggests that Jewish religious beliefs, their history and mythology, constituted the essence of Christianity of the time. Having appropriated this heritage Christianity was based on and promoted urban civilisation that was ideologically unacceptable to the ancient Lithuanians who perceived Nature as the highest creation of the Almighty and themselves as part of that creation. The Christianity of the time did not only ignore the essence of the ancient Lithuanian ethos but, according to the working concept of the Pope being the deputy of God on Earth, claimed supremacy over the Baltic lands and their inhabitants. The adoption of Christianity in Lithuania modernised the State, but at the same time contributed to its slavification and thus divided the nation. The fragments of the "pagan" ethos that have survived and constitute elements of contemporary Lithuanian identity have done so thanks to the foundation of any nation, which is the people. [From the publication]
