Nuo dvasios - gamtos link : ekologinė etika : recenzija

LTDarbe yra recenzuojama Česlovo Kalendos monografija "Ekologinė etika: ištakos ir dabartis", kurioje gamta yra iškeliama kaip pagrindinė vertybė, analizuojamos daugybės įvairiausių tautybių mąstytojų ekologinės pažiūros. Tai vienas iš nedaugelio lietuviškosios "ekologiados" pavyzdžių. Recenzijos autorė, keldama klausimą, kodėl tiek mažai skiriama dėmesio šiai temai, dėl to kaltu pripažįsta G. Hegelį, kuris dvasios laisvėjimą pastatė gamtos opozicijoje. Monografijos autorius, kalbėdamas apie ekologinę etiką, nepolemizuoja su Hegeliu ar jo sekėjais, o aiškiai išsako savo argumentaciją, kurios viena svarbiausių ašių - kultūrologinė komparatyvistika. Recenzijos autorė pritaria Česlovo Kalendos prielaidai, jog Rytų religijose glūdi pamatinės vertybinės prielaidos, kurios veikia žmonių ekologinę savimonę. Monografijos autorius su islamą ir krikščionybę (dėl jų prielaidose glūdinčio ekologinio nihilizmo) tyrinėtojais leidžiasi į polemiką. Jūratės Baranavos teigimu, krikščionybėje ir islame transcendencijos judesys yra nukreiptas išsiveržti iš esamybės, dėl to šios religijos neišgrynino gamtos sakralumo. Nemažas dėmesys monografijoje yra skiriamas šv. Pranciškaus Asyžiečio, J. J. Rousseau, R. Emersono, H. D. Thoreau, A. Schweitzerio, L. Tolstojaus, N. Fiodorovo, V. Solovjovo idėjų analizei. Česlovo Kalendos veikalas pasižymi gana plačiu ekologinės atsakomybės ugdymo tradicijos apmąstymu.Reikšminiai žodžiai: Gamta; Civilizacija; Ekologinė etika; Nature; Civilisation; Ecological ethics.

ENThe study provides a review of Česlovas Kalenda’s monograph "Ekologinė Etika: Ištakos ir Dabartis", in which nature is highlighted as the main value and analyzes the ecological views of multiple thinkers of different nationalities. This is only one of the few examples of the Lithuanian ecology studies. The author of the review, when raising the question why so little attention is dedicated to the subject, states that G. Hegel is the one to blame, since he opposed the liberation of the spirit to the nature. The author of the monograph, when discussing the ecological ethics, does not dispute Hegel and his advocates, but clearly states her arguments, one of the most important axes of which is the culturological comparativistics. The author of the review agrees with Česlovas Kalenda’s assumption that the underlying values, which influence people’s ecological consciousness, are in the Eastern religions. The author of the monograph debates with the researchers of Islam and Christianity (in regard to the ecological nihilism in the said religions). According to Jūratė Baranava, the movement of transcendence in Christianity and Islam is directed towards liberation from being, due to which the said religions do not distill the sacredness of nature. The monograph dedicates significant attention to analysis of the ideas of St. Francis of Assisi, J. J. Rousseau, R. Emerson, H. D. Thoreau, A. Schweitzer, L. Tolstoy, N. Fiodorov and V. Solovjov. Česlovas Kalenda’s study characterizes with quite a broad cogitation on the tradition of nurturing of ecological responsibility.