Lietuvių dailės institutas Freiburge

LTAntrojo pasaulinio karo pabaigoje iš Lietuvos į Vakarus pasitraukė didelė dalis dailininkų. Didžioji dalis buvo Vokietijoje ir Austrijoje ir nepaisant to, kad jie išgyveno tėvynės, artimųjų netektį, vis dėlto jie rado dvasinių jėgų ir aktyviai įsitraukė į kūrybinį bei organizacinį darbą. Vienas to darbo rezultatų ir buvo 1947 m. gruodžio 14 d.Lietuvių dailės instituto kūrimas Freiburge. Pagrindinė naujosios organizacijos misija, visokeriopas lietuvių identiteto ir kultūrinės gyvasties stiprinimas, geriausiųjų kultūros tradicijų puoselėjimas ir ugdymas tremties sąlygomis, lietuvių kultūros skleidimas pasaulyje ir geriausių kūrinių išsaugojimas ateities kartoms. Straipsnyje apžvelgiama Lietuvių dailės instituto veikla, pateikiamos nuorodos į 1945-1950 m. šaltinius. Ši tremties sąlygomis veikusi nedidelė dailininkų organizacija, į savo gretas įtraukusi pačias ryškiausias, aktyviai kūrybinį darbą dirbusias išeivijos dailininkų asmenybes, darniai įsijungė į tautinės bendruomenės kultūrinį gyvenimą, o įstatuose numatyta jos veikla atspindėjo bendrąsias išeivijos kultūrinės programos nuostatas. Lietuvių dailės institutas daugiausia nuveikė parodų rengimo ir leidybos baruose, tačiau dėl trumpo veiklos laikotarpio ir masinės emigracijos daugelis kitų sumanymų ir iniciatyvų liko nerealizuota. Viena silpniausių grandžių - dailininkų, išsibarsčiusių per visas tris okupacines zonas, telkimas ir vienijimas. Institutui nepavyko sutelkti bent didžiosios dalies išeivijos dailininkų, ypač tai pasakytina apie jaunąją kartą, kuri tarsi buvo likusi už LDI akiračio ribų. Vis dėlto kiekvienas veiksmas, skatinęs kūrybą, būręs bendruomenę, kėlęs ir palaikęs jos dvasią, stovyklų gyvenimo sąlygomis buvo labai vertingas.Reikšminiai žodžiai: Vokietija (Germany); Freiburgas; Lietuvių dailės institutas (Freiburgas); Išeivija; Tremtiniai; Emigrantai (Diaspora); Spauda (leidiniai); Lietuviška; Organizacijos; Sąjungos; Parodos; Germany; Emigration; Press; Exhibition.

ENA significant number of Lithuanian artists withdrew from Lithuania to the West at the end of the World War II. Most of them moved to Germany and Austria and soon began manifesting themselves through their creative works, and joined various organisations and groups. In 1947, December 14th, the Lithuanian Institute of Fine Arts was established in Freiburg. The first board elected by the constituent assembly consisted of the following members: Chairman Viktoras Vizgirda, Secretary General Telesforas Valius, press and information representative Adolfas Valeška, and board members Paulius Augius-Augustinavičius and Alfonsas Dargis. The principal mission of the newly established organisation was the preservation and cultivation of Lithuanian identity, cultural life and best cultural traditions under the conditions of exile in every way possible. With reference to various sources from the period of 1945-1950, the purpose of this article is to look more precisely into the activities of the Lithuanian Institute of Fine Arts in the general context of the artistic life of Lithuanians in DP camps. [From the publication]

• Cultural nationalism and the avant-garde: Teisutis Zikaras in Kaunas, Freiburg, Melbourne / Jane Eckett. Meno istorijos studijos 2023, t. 14, p. 129-176.
• Modernizmas Lietuvos bažnytinėje dailėje: Kazio Varnelio (1917-2010) atvejis / Giedrė Jankevičiūtė. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis 2021, t. 44, p. 117-159.