The Acquisition of gender

LTStraipsnyje, remiantis ilgalaikių stebėjimų ir lyginimo su kitomis kalbomis duomenų analize, buvo tirtas lietuvio vaiko daiktavardžio giminės kategorijos įsisavinimas. Rasta nemažai bendrumų su kitų kalbų faktais, tačiau užfiksuota ir tokių atvejų, kurie būdingi tik lietuvių kalbai. Be aprašomojo pobūdžio analizės, šis darbas remiasi natūraliosios morfologijos pirmųjų įsisavinimo stadijų raidos ypatumais, opozicijų ir žymėtumo teorinėmis koncepcijomis. Analizuota medžiaga patvirtino daugumą teorinių teiginių. Moteriškosios giminės daiktavardžių galūnės vartojamos taisyklingai nuo tiriamojo laikotarpio pradžios, tuo tarpu vyriškosios giminės galūnės įsisavinamos vėliau. Formalusis giminės žymėjimas įsisavintas iki maždaug dvejų metų, bet pasitaiko atvejų, kai moteriškosios giminės galūnės pavartojamos su vyriškosios giminės daiktavardžiais. Tiriamoji medžiaga rodo, kad, įsisavindama giminės kategoriją, Rūta dažniau rėmėsi formaliais kriterijais. Tarp mergaitės ir mamos kalbos yra labai glaudus ryšys. Rūta anksčiausiai įsisavina tuos mamos kalbos elementus, kurie yra dažniausi, paprasti ir aiškūs. Tokius suaugusiųjų kalbos elementus pirmiausiai įsimena ir kitų tautų vaikai, įsisavindami savo gimtąja, kalbą.Reikšminiai žodžiai: Daiktavardis; Derinimo taisyklės; Formalūs kriterijai; Galūnė; Giminės kategorijos įsisavinimas; Gimtosios kalbos įsisavinimas; Moteriška giminė; Nežymėtasis narys; Psicholingvistika; Vaikų kalba; Vyriška giminė; Žymėtasis narys; Acquisition of gender; Child language; Ending; Feminine; First language acquisition; Formal criteria; Marked member; Masculine; Noun; Psycholinguistics; Rules of agreement; Unmarked member.

ENBased on the analysis of durable observations and comparisons with other languages, the article analyses the acquisition of gender by a Lithuanian child. A number of similarities with facts in other languages has been found, however, there were cases characteristic only of the Lithuanian language. Apart from the descriptive analysis, this work is based on peculiarities of development of the acquisition stages of natural morphology, theoretical concepts of opposition and marking. The analysed material has approved the majority of theoretical statements. Noun endings of the female gender are used in a correct manner from the very beginning of the analysed period, whereas, endings of male nouns are mastered in a slower manner. The formal marking of gender is acquired when the child is about two years old, but there are cases when female gender endings are used with male gender nouns. The research material demonstrates that while acquiring gender Rūta usually relies on formal criteria. There is close relation between the girl and her mother’s speech. Rūta best masters those elements of her mother’s speech, which are most frequent, simple and clear. These elements of adults’ speech are usually first mastered by children of other nationalities when acquiring their native tongue.