Die Quellen von Clavis Germanico Lithvana

LTStraipsnyje nagrinėjama rankraštinio XVII amžiaus vokiečių-lietuvių kalbų žodyno "Clavis Germanico-Lilhvana" šaltinių problema. Straipsnio tikslas -- apibendrinti mokslinėje literatūroje ligi šiol paskelbtą medžiagą ir praplėsti ją keliais savo pastebėjimais. Pirmiausia mėginama nustatyti, kuris iš daugelio pirminiu ir svarbiausiu CGL šaltiniu laikomo Konrado Agrikolos (Conrad Agricola) biblijos žodžių žodyno leidimų galėjęs būti CGL baze. Nustačius leidimą aptariamas šio konkordanso ir CGL santykis. Straipsnyje teigiama, kad CGL buvo sudarytas ne vien konkordanso pagrindu. Panagrinėjus sudėtingus CGL ir seniausiu vokiečių-lietuvių kalbų žodynu laikomo "Lexikon Lithuanum" santykį prieita prie išvados, kad LL nėra tiesioginis CGL šaltinis, nors tam tikras ryšys tarp šių žodynų, be abejono, yra. Remiantis CGL leksikografine medžiaga mėginta nustatyti, kokie žodynai galėjo dar būti CGL pagrindu. Straipsnis baigiamas apibendrinimu, kad CGL yra daugiasluoksnis ir įvairialypis veikalas, kuris galėjo būti skirtas ne vien tik biblijos vertimui rengti, bet ir platesniam vartotojų ratui.Reikšminiai žodžiai: Leksikografija; Rankraštinis žodynas; Dvikalbis žodynas; šaltinis; Konkordancas; Palyginimas.

ENThe article examines the problem of the sources of the manuscript German-Lithuanian dictionary "Clavis Germanico-Lilhvana" (CGL) of the 17th century. The aim of the article is to summarize the materials, published in the scientific literature until present and expand them with several comments. First of all attempts are made to identify the issue of the dictionary of the Bible words by Conrad Agricola, which is considered the first and foremost source of the CGL by most, which could have been the basis for the CGL. Upon identifying the issue, the relation between the concordance and the CGL is discussed. The article states that the CGL was created not only on the basis of the concordance. Upon examining the complex relations between the CGL and the “Lexikon Lithuanum” (LL), which is considered the oldest German – Lithuanian dictionary the conclusion was made that LL is not a direct source of CGL although, without any doubt, there is a certain relation between the two dictionaries. Referring to the lexicographical materials of the CGL attempts were made to identify other dictionaries, which could have been the basis for the CGL. The article is finished with the summarization that the CGL is a multi-layered and miscellaneous study, which could have been dedicated not only for preparation of translations of the Bible, but also for a wider circle of users.