LTStraipsnyje bandoma išsiaiškinti ekslibriso populiarėjimo sovietmečio Lietuvoje pradžią ir priežastis. Tam pasitelkiamos XX a. 7-9 dešimtmečio publikacijos Lietuvos spaudoje ir dailininkų prisiminimai apie to meto įvykius. Gretinant šaltiniuose išsakytas nuomones, analizuojant jų panašumus ir skirtumus, bandoma susidaryti tikroviškesnį įspūdį apie XX a. II pusės Lietuvos ekslibriso istoriją. Ir rašytiniai, ir sakytiniai šaltiniai patvirtina, kad domėjimasis ekslibrisu Lietuvoje atgyja apie 1958 m. Šį atgijimą akivaizdžiai parodo ir didelį impulsą tolesnei jo eigai suteikia 1960 m. Vilniuje įvykusi I respublikinė ekslibriso paroda. Iš dailininkų prisiminimų (ir po 1990 m. pasirodžiusių publikacijų) sužinoma, kad nuo 1965-1967 m. ekslibriso populiarėjimą tarp Lietuvos dailininkų skatino galimybė dalyvauti užsienyje rengiamose parodose, sužinoti bent šiek tiek pasaulio dailės aktualijų. Sovietmečio Lietuvos spaudoje informacija apie tai spausdinama nuo 1970 m. Aštuntuoju dešimtmečiu ji ganėtinai šykšti, vėluojanti, su anonimiškumo elementais. Devintojo dešimtmečio publikacijos informatyvesnės, nors konstatuojamasis jų pobūdis neretai išlieka. Dailininkai taip pat vertina ekslibrisą kaip žanrą, padedantį užmegzti artimą kontaktą su žmonėmis, bendravimo meno pagrindu formą. Palyginus sovietmečio Lietuvos publikacijas spaudoje su dailininkų išsakytomis nuomonėmis, matoma, kad rašytinės ir sakytinės ekslibriso istorijos versijos gana artimos. Tarp jų pasitaikantys skirtumai atsiranda ne dėl kardinalaus požiūrių išsiskyrimo, bet dėl nutylėjimo arba akcentų perkėlimo.Reikšminiai žodžiai: Ekslibrisai; Spauda (leidiniai); Serialinė (periodinė); Publikacijos; Parodos; Tarptautinės; Populiarinimas; Atsiminimai; Knygos; Ženklai; Grafika; Publication; Books; Signs; Ex libris.
ENThe article attempts to study the commencement of and reasons for popularity of ex-libris in the Soviet Lithuania. For the said purpose the publications in the Lithuanian press of the sixties – eighties of the 20th century and the artists’ reminiscences on the events of the period are used. When comparing the opinions, expressed in the sources, analyzing their similarities and differences, attempts are made to get a more realistic impression of the history of ex-libris in Lithuania in the 2nd half of the 20th century. Both verbal and written sources confirm that the interest in ex-libris was revived approximately in 1958. The first republican ex-libris exhibition, held in Vilnius in 1960, obviously showed the revival and provided a big impulse to its further development. The artists’ reminiscences (and also publications, published after 1990) provide the information that the popularity of ex-libris among the Lithuanian artists from 1965-1967 was encouraged by the possibility to participate in the exhibitions, arranged abroad and learn what’s new in arts around the world. The information was printed in the Soviet Lithuanian press from 1970. In the seventies the provided information was rather scarce, delayed and contained elements of anonymity. The publications of the eighties were more informative although the contrast quite frequently was present. The artists also value ex-libris as a genre, helping to make a close contact with people and a form, basing the art of communication. Comparing the publications in the press of the Soviet Lithuania with the opinions, expressed by the artists, one can see that the verbal and written versions of the history of ex-libris are quite similar. The noted differences emerge not due to the cardinal change of views, but rather due to veiling or change of emphasis.