XX a. pirmosios pusės pamaldumo tradicija ir jos atspindys Lietuvos bažnyčių dailėje
LTŠiame straipsnyje pirmą kartą pabandyta Lietuvos dailėtyroje ieškoti XX a. pirmosios pusės bažnyčių dailės teologinės šaknies, aptarti maldingumo pobūdžio poveikį bažnytinei ikonografijai. XIX a. antroje pusėje prasidėjo, tačiau XX a. bažnytinėje dailėje visuotinai paplito perėjimas nuo kančią ir skausmą išreiškiančių siužetų prie simbolizuojančių meilę - giliausią tikėjimo prasmę. Tiek nauji ikonografiniai tipai, tiek aktualizuoti senieji įkūnijo Viešpaties gerumą, gailestingumą ir malones. Kaip ir seniau, dažniausiai buvo įsigyjama Jėzaus ir Marijos atvaizdų, tačiau vis daugėjo naujų, stebuklais garsėjusių paveikslų kopijų. Šie atvaizdai ne tik skatino pamaldumą, stiprino tikėjimą, bet jų plitimas atskleidė hedonistinės, vartotojiškos visuomenės formavimąsi. Marijos garbinimas XX a. pirmojoje pusėje įgijo naujų prasmių ir laikytinas pamaldumo šerdimi. Jis prilygo, o kartais net pranokdavo Jėzaus adoraciją. Iš naujai kanonizuotų moterų, Lietuvoje labiausiai garbinta 1925 m. kanonizuota šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė, kurios vienintelės susiformavo kultas. Aptariamuoju laikotarpiu buvo populiarūs ir Jono Boskos, šv. Pranciškaus, šv. Aloyzo, šv. Kazimiero atvaizdai. Industrializacijos ir urbanizacijos amžiaus permainos įtakojo ir šv. Juozapo - kelis šimtmečius Lietuvoje populiaraus šeimos globėjo - atvaizdų naują prasmę ir intenciją. Po pirmojo pasaulinio karo tradicinių "žemdirbių", kaip agrarinės šalies, šventųjų - šv. Jurgio ir šv. Izidoriaus atvaizdų bažnyčiose ėmė mažėti, nors jie vis dar išliko populiarūs liaudies mene.Reikšminiai žodžiai: Sakralinė; Ikonografija; Pamaldumas; Katalikybė; Europa; Vakarų; Istorija (XX a.); Iconography; Devotion.
ENThe character of the XX c. devotion was influenced by the Church revival program and the important social policy of Vatican, which paid much attention towards laymen, working men and youths. The main thought promoted by the Church during this period held to the view that God's love and mercy reaches everyone and it was reflected in church art themes. The narratives which conveyed suffering and pain subsequently disappeared and the new ones which symbolized love appeared more often. In Lithuania, like in the rest of the Catholic world, new merciful images of St. Virgin Mary became popular […]. The meaning of national freedom and freedom of faith was hidden in the growing repetitive appearance of the Madonna of Mercy of the Dawn Gate painting copies. Together with the actively instilled cult of the Sacred Heart, the devotion of St. Mary Heart grew too. During the inter-war period there was a rapid spread of the newly canonized St. Therese de Lisieux and St. Bosco John images. Both modern saints, along with the biggest youth organization ('Spring') patron St. Aloysius and the patron of Lithuania, St. Kazimieras, were considered the patrons of Catholic youth. St. Bosco John also was the patron of the fast growing layer of workers who embodied the main Church social directives in his life. The images of patrons of workers and maids organizations - St. Joseph and St.Zita often appeared in city churches. During the first half of the XX c., the narratives devoted for St. Francis of Assisi, the founder of tertiaries and the patron of the wide Catholic action, remained popular. […]. [From the publication]
