LTKnygoje pirmą kartą bandoma aptarti Lietuvos ir Suomijos draugijos veiklos kryptis ir nuveiktus darbus. Nors didžiausias dėmesys skiriamas su pertraukomis veikusiai Lietuvos ir Suomijos draugijai 1927–2000 m., pirmą kartą istoriografijoje plačiau pristatomi lietuvių ir suomių santykiai dar nuo viduramžių. Lietuvoje draugija įregistruota 1927 m. balandžio mėn. Steigėjai – generolas leitenantas Vladas Nagevičius, pulkininkas Teodoras Daukantas, inžinierius Jonas Šimoliūnas, kun. Adolfas Sabaliauskas ir Petras Šatas. Produktyviausia draugijos veikla buvo maždaug iki 1935 metų. Tuo metu ji turėjo apie 100 narių, atliko nemažai reikšmingų kultūrinio pobūdžio darbų. Vėliau jos veikla silpo, mažėjo narių. 1940 m. Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą, visos Lietuvos ir užsienio draugijos (tarp jų ir Lietuvos–Suomijos draugija) buvo uždarytos kaip pavojingos valstybės saugumui organizacijos. Draugija nauju pavadinimu „Lietuvos ir Suomijos draugija“ atkurta 1990 m. Iki 1992 m. draugija veikė kone aktyviausiai per visą gyvavimo laikotarpį, pusiau kaip diplomatinė institucija, daug prisidėjo prie Lietuvos ir Suomijos valstybių bendradarbiavimo. Vėliau narių gretos vėl gerokai praretėjo. Kaip ir Pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikais, atkurtoji draugija susidūrė (ir tebesusiduria) su rimtomis buitinėmis problemomis. Istorinė draugijos veiklos apžvalga parengta remiantis daugiausia pirminiais lietuviškais ir suomiškais šaltiniais, archyvine medžiaga, to meto spauda, įvykių dalyvių atsiminimais, panaudota gausi paties autoriaus S. Skrodenio, ilgamečio Lietuvos ir Suomijos draugijos pirmininko, saugoma dokumentinė medžiaga, remiamasi Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomais dokumentais.Reikšminiai žodžiai: Adolfas Sabaliauskas; Aukusti Robert Niemi; Draugija; Kultūriniai ryšiai; Lietuvos - Suomijos draugija; Lietuvos ir Suomijos draugija; Stasys Skrodenis; Suomija (Finland); Adolfas Sabaliauskas; Association; Aukusti Robert Niemi; Cultural relations; Finland; Lithuania; Lithuania and Finland Society; Lithuanian - Finnish society; Stasys Skrodenis.
ENIn the book, an attempt to discuss activities and merits of the Society of Lithuania and Finland is made for the first time. Although the focus is placed on the Society of Lithuania and Finland which operated from 1927 to 2000 with interruptions, the relations between Lithuanians and Finnish from the Middle Ages are introduced more broadly for the first time in historiography. The Society was registered in Lithuania in April 1927. Its founders were Lieutenant General Vladas Nagevičius, Colonel Teodoras Daukantas, engineer Jonas Šimoliūnas, priests Adolfas Sabaliauskas and Petras Šatas. It was most productive till 1935. At that time, it had around 100 members and performed quite a few significant cultural tasks. Later, its activities weakened, the number of members reduced. In 1940, when the Soviet Union occupied Lithuania, all Lithuanian and foreign societies (including the Lithuanian-Finnish Society) were closed as organisations threatening the state’s security. The Society was re-established in 1990. Till 1992, it was probably the most active, partly as a diplomatic institution, during its entire operation period. It contributed much to cooperation of Lithuania and Finland. Later, the number of its members reduced again. As at the times of the first independent Republic of Lithuania, the re-established Society faced (and is still facing) serious everyday problems. A historical overview of its activities was prepared mainly on the basis of primary Lithuanian and Finnish sources, archival material, the press of the time, memories of event participants. Abundant documentary material stored by author Stasys Skrodenis, a long-lived chair of the Lithuanian-Finnish Society, was used, documents stored in the Office of the Chief Archivist of Lithuania were taken as a basis.