Dvarų kultūros tyrinėjimų problematika XX a. pirmojoje pusėje. Apybraiža apie dailininkę Sofiją Liseckaitę-Plechavičienę

LTStraipsnyje aptariama dvarų kultūros tyrinėjimų problematika XX a. I pusėje, pristatoma bajorų kilmės profesionali tapytoja Sofija Lisieckaitė-Plechavičienė. Ji lietuvių kultūros ir dailės istorijoje dėl nedėkingai susiklosčiusių istorinių aplinkybių liko visai nežinoma. Apie šią dailininkę nutyli Lietuvoje leistos enciklopedijos, žinynai. Tyrime remiamasi gausia faktografine medžiaga, iki šiol istorijai nežinotais šaltiniais. S. Lisieckaitės-Plechavičienės kūryba neatskiriama Lietuvos tarpukario meno ir išeivijos dailės bei istorijos dalis. Tapytoja gimė 1910 m. Spyglių dvare (bajorų Petro Lisieckio ir Klementinos Kazakauskaitės-Lisieckienės šeimoje). Jos profesiniai įgūdžiai, meninis mąstymas formavosi Vakarų Europos centruose - Karališkojoje meno akademijoje Briuselyje, Vienos moterų akademinėje laisvųjų ir taikomųjų menų mokykloje. Ankstyvasis jos savarankiškos kūrybos etapas neatsiejamas nuo Lietuvos: čia ji gyveno, tapė, dalyvavo Kauno ir Telšių parodiniame gyvenime. Meninis jų kūrybos lygis brandus, artimas to laikotarpio Lietuvos dailės kontekstui. Kitas tapytojos kūrybinio kelio etapas skleidėsi jau emigracijoje, JAV. Straipsnyje analizuojamas bajoro statusas, jo kitimas tarpukario Lietuvoje, kultūrinio gyvenimo sklaida paskiruose regionuose. Tapytojos biografijos apžvalga liudija bajorų įsiliejimą į naują socialinę struktūrą XX a. I pusėje ir naujų santykių visuomenėje formavimąsi, įprastos gyvensenos ir požiūrių kaitą. Išsimokslinimas, erudicija, inteligencija, kultūrinių aktualijų supratimas - jos lietuviškojo laikotarpio pasaulėžiūros orientyrai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dvarai; Bajorai; Dailininkai; Dvarininkai; Istorija (XX a.); Telšiai; Spygliai (kaimas); Muziejai; Parodos; Tapytojai; Nobleman; Artists.

ENThe paper discusses the problems of research into manor culture during the first half of the 20th century and presents the professional painter, a noblewoman Sofija Liseckaitė-Plechavičienė. Due to the historical circumstances unfavourable to studies of Lithuanian culture and art, she had remained completely unknown in Lithuania. The author reveals abundant facts and sources yet unknown to historical studies. The paper examines the status of nobility, its transformation in interwar Lithuania, the nobility's integration into the modernising society, the development of cultural life in different regions. The account of S. Liseckaitė-Plechavičienė's biography bears testimony to the nobility's incorporation into the new social structure of the interwar Lithuania and formation of new social relationships, the change of habitual life style and attitudes. The artist was born in 1910 in Spygliai manor, in a rich noble family. Her parents always took care of her education and encouraged her multi-lingual studies, acquiring a profession. She learned artistic skills in the best art schools of Europe: in Vienna and Brussels. After finishing her studies Sofija got married and lived in Telšiai and participated in the town's cultural life. Unfortunately, she was forced to emigrate with her family in 1947 in order to escape from deportation to Siberia. This study reveals that the status of the social elite in Lithuania during the first half of the 20th century lost its significance, but preserved an exceptional position with regard to universal education, intelligence, talent, good manners and understanding of the issues of Lithuanian culture. [From the publication]