Vytauto Kavolio civilizacijų teorija ir jos pagrindiniai probleminiai židiniai : stilius, sąžinė ir tapatybė

LTPreciziškas ir nuodugnus V. Kavolio mokslinis darbas leidžia teoriškai rekonstruoti civilizacijos sampratos diskursų žemėlapį. Jo teoriniai interesai ir nuorodų sistema skleidžiasi nuo klasikinių sociologinės minties ir civilizacijų teorijų šalininkų (Maxo Weberio, Marcelio Mausso ir Norberto Elias) iki pagrindinių šiuolaikinių anglakalbių šalių bei Europos visuomenės mokslininkų ir humanitarų. Apibrėžiami šie akcentai, kurie sudaro koncepcinius rėmus, kuriuose Kavolis aprašė civilizacijas kaip didžiausius suvokiamus ir teoriškai identifikuojamus sociokultūrinių studijų vienetus: civilizacijos kaip didžiausi suvokiami sociokultūrinių studijų vienetai, kuriuos sudaro socialinės struktūros ir simbolinė sankloda; civilizacijos kaip simbolinės konstrukcijos (simbolinis autoritetas, galia, vertybių ir idėjų konfigūracijos); civilizacijos kaip mentalitetai arba mentalitetų teorijos; civilizacijos kaip aiškinamosios, arba interpretacinės, struktūros, kuriose žmonės ieško sąvokų ir prasmės, kad paaiškintų save ir aplinkinį pasaulį; civilizacijos kaip teorijos, pasaulio istoriją ir sąmonės bei kultūros reiškinius traktuojančios pagal jų sąveiką ir darną; civilizacijos kaip teorijos ir praktikos santykiai – darbinis civizacijų apibrėžimas, labiausiai vertintas Kavolio; civilizacijas vienijantys principai: iš ankstyvųjų, arba klasikinių, civilizacijos teoretikų, svariai prisidėjusių prie lyginamąsias civilizacijų studijas vienijančių principų, pirmiausia minėtini Oswaldas Spengleris ir Pitirimas A. Sorokinas, iš dabartinių – Louis Dumont’as, Francis’as L.K. Hsu ir Takie Sugiyamas Lebra.Reikšminiai žodžiai: Civilizacijų teorija; Meno sociologija; Kultūros sociologija; Lyginamosios civilizacijos studijos; Modernizacija; Nacionalizmas; Tapatybė; Civilizational theory; Sociology of art; Sociology of culture; Comparative study of civilizations; Modernization; Nationalism; Identity.

ENThe precise and in-depth scientific work of Vytautas Kavolis allows for the theoretical reconstruction of the discourse map of civilisation concept. The theoretical interests and reference system is derived from the classical proponents of sociological ideas and civilisation theories (Max Weber, Marcel Mauss and Norbert Elias) to the main scientists and humanitarians of contemporary English speaking countries and Europe. The following accents form the conceptual framework in which Kavolis described civilisations as the largest understandable and theoretically identifiable units of socio-cultural studies: civilisation as the largest understandable unit of social cultural studies consisting of social structures and symbolic frameworks, civilisations as the symbolic structures (symbolic authority, power, configurations of values and ideas); civilisations as mentalities or mentality theories, civilisations as explanatory or interpretatory structures where people look for meanings and for definitions to explain themselves and the surrounding world, civilisations as theories treating the global history and phenomena of conscience and culture according to their interaction and harmony; civilisations as the relation between theory and practice – the operative definition of civilisations most valued by Kavolis; from among early or classical theoreticians of civilisations contributing to the comparative studies of civilisations and their principles, one should mention Oswald Spengler and Pitirim A. Sorokin.

• Egzistencialistiniai Vytauto Kavolio liberalizmo pagrindai / Alvydas Noreika. Politologija. 2016, Nr. 3 (83), p. 41-65.
• Pogulaginė sąmonė ir atžangos dialektika / Gintautas Mažeikis. Darbai ir dienos. 2016, t. 65, p. 55-86.