Neklasikinio mąstymo principai Kierkegaard'o "Egzistencinės krizės" filosofijoje

• Logos (Vilnius). 2003, 34, p. 65-75
• Logos (Vilnius). 2003, 35, p. 41-52
• Logos (Vilnius). 2004, 36, p. 28-32

LTKierkegaard.as, kaip ir Schopenhaueris, aršiai kritikuodamas pamatinius klasikinės Vakarų filosofijos principus, pasuko filosofinės problematikos ontologinimo ir estetinimo keliu. Kierkegaard.o filosofijos originalumas tiesiogiai susijęs su siekimu iš naujo, "iš vidaus" pažvelgti į pamatines žmogaus būties, kūrybos, estetinio tikrovės suvokimo problemas, pateikti kitokią filosofijos sampratą ir iškelti jai nekeltus tikslus. Tikrosios filosofijos pradžia Kierkegaard.ui yra ne nuostaba, o nusivylimas. Racionalizmo ideologo Descartes.o posakiui cogito, ergo sum (mąstau, vadinasi, egzistuoju) Kierkegaard.as priešpriešina savąją tezę: "Aš esu čia ir mąstau todėl, kad egzistuoju čia". Vadinasi, egzistenciją jis vadina pamatine filosofijos kategorija, filosofinių apmąstymų pagrindu. Pagrindinės jo filosofinių apmąstymų temos: asmens egzistencija, likimas, būties perspektyvos. Autentiškos filosofijos tikslas, jo manymu, yra ne išorinio pasaulio pažinimas, o įsigilinimas į didžiai asmenines žmogaus būties, jo kūrybinės veiklos peripetijas. Egzistencijos sąvoka yra "neklasikinės" Kierkegaard.o pasaulio suvokimo koncepcijos pagrindas, į kurį remiasi visos danų mąstytojo kategorijos. Egzistencija aiškinama kaip asmeniškiausia, nepaklūstanti objektyvacijai realybė. Arši ir gerai filosofiškai motyvuota Kierkegaard.o klasikinės racionalistinės filosofijos kritika egzistencinio mąstymo pagrindu suduoda stiprų smūgį sisteminiams spekuliatyviosios filosofijos principams.Reikšminiai žodžiai: Nurodyti tekste; Nurodyti.

ENKierkegaard's non-classical principles of philosophical thinking are considered in this article. Special attention is given to his radical critique of the Hegelian system. That critique is regarded as more profound in comparison with Schopenhauer's. Kierkegaard develops his own philosophy of "existential crisis", opposing subjective will and internal changes to abstract thinking and external influences. His philosophy is that of the internal personal world and of free choice. To the famous motto of Cartesian rationalism cogito ergo sum, he opposes his own statement "I am here and think because I do exist here". So, the notion of existence becomes fundamental for his philosophical reflections, focused on the topics of personal existence, destiny and perspectives of being. Since personal becoming never stops, the ability to exist is treated as a great art. The aim of genuine philosophy is not a knowledge of the external world but an inquiry into the deepest problems of personal being and creativity, of which the greatest enigma is existence. Hence Kierkegaard gives a new subject and new tasks to philosophy. [From the publication]