Bendros pinigų politikos optimalumo poveikis fiskalinei politikai

LTStraipsnio tikslas - įvertinti Europos centrinio banko pinigų politikos optimalumą tam tikrų Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) šalių atžvilgiu bei nustatyti galimus ekonominių interesų nesuderinamumus tarp šalių narių siekiant kainų stabilumo. Šalis, tapusi EPS nare, nebetenka automatinių atsakų į nepalankius ekonominius šokus ir nebegali naudoti pinigų politikos kaip ekonomikos stabilizavimo priemonės. Vykdant bendrą EPS pinigų politiką svarbų vaidmenį atlieka ECB palūkanų norma. Ši palūkanų norma yra palanki tam tikrai šaliai, jei jos BVP augimo ir infliacijos tempai atitinka EPS vidurkį. Jei šalies ekonominis ciklas skiriasi nuo Sąjungos vidurkio, norėdama stabilizuoti ekonomiką šalis turi naudoti fiskalinės politikos priemones. Remiantis ECB nustatytu 2 proc. infliacijos tikslu galima teigti, kad EPS bendra pinigų politika 2000-2007 m. laikotarpiu buvo per mažai stabilizuojama Portugalijos, Airijos, Graikijos bei Slovėnijos atžvilgiu. Nepakankamas stabilizavimas leido didėti infliacijai ir perkaisti šios grupės šalių ekonomikai. Prancūzija bei Graikija esant vidutiniam teigiamam BVP atotrūkiui, vidutiniškai turėjo santykinai didelius biudžeto deficitus. Tai, kad Italija ir Portugalija analizuojamu laikotarpiu viršijo 3 proc. biudžeto deficito kriterijų, galima paaiškinti BVP atotrūkiu. Tikėtina, kad esant nepalankiai jų požiūriu ECB pinigų politikai, šalys yra priverstos stabilizuoti ekonomiką fiskalinėmis priemonėmis ir taip didinti biudžeto deficitą. Minėtose šalyse ekonomiką ištikus naujam nepalankiam šokui, ekonomikos stabilizavimas fiskalinės politikos priemonėmis, laikantis fiskalinės drausmės, labai apribotas.Reikšminiai žodžiai: Stabilizuojamoji palūkanų; Norma; Gamybos atotrūkis; Biudžeto deficitas; Ekonominė; Ir pinigų sąjunga.; The stabilizing interest rates; Output gap; The budget deficit; Economic and monetary union.

ENThe article aims at evaluation of optimality of monetary policies of the European Central Bank (ECB) in regard to certain member states of the Economic and Monetary Union (EMU) and identifying the possible incompatibilities of economic interest between the member states when reaching for stability of prices. A country, upon becoming an EMU member state, becomes devoid of automatic response to unfavourable economic shocks and can no longer use the monetary policy as a tool for stabilization of its economy. When executing the common monetary policies of the EMU, the ECB interest rate plays an important role, which is favourable for a certain country in case its GSP growth and inflation rates correspond to the average value of the EMU. In case the country’s economic cycle is different from the EMU average, in order to stabilize its economy the country must use the fiscal policy tools. Referring to the 2 per cent inflation target, established by the ECB one can state the common monetary policy of the EMU during the time period of 2000-2007 was too little stabilized with regard to Portugal, Ireland, Greece and Slovenia. The insufficient stabilization allowed inflation to increase and the economics of the countries of the group to overheat. With an average positive GDP gap, France and Greece had relatively large budget deficits. The fact that Italy and Portugal exceeded the 3 per cent budget deficit criterion during the period in question, could be explained by the GDP gap. It can be expected that in case of monetary policies of the ECB, unfavourable in their regard, the countries will be forced to stabilize the economy by fiscal tools and thus increase the budget deficit. In case the economies of the said countries incur another unfavourable shock, the stabilization of economy by employing the fiscal policy tools, in observance of the fiscal discipline, will be very limited.