Neutra dalyvių konstrukcijos su negimininiais įvardžiais bendrinėje lietuvių kalboje ir jų atitikmenys latvių kalboje

LTBene produktyviausią bendrinėje lietuvių kalboje predikatinę neutra dalyvių (toliau - ND) konstrukciją sudaro tiek neveikiamieji, tiek veikiamieji ND ir daiktavardiškai vartojami negimininiai įvardžiai viskas, visa, niekas, visa tai, tai, tatai, šitai, kas, daug kas, kai kas, kažkas, kas nors ir kt., reiškiantys veiksmo loginį objektą. Su negimininiais įvardžiais predikatines konstrukcijas sudaro neveikiamųjų (padarytų iš tranzityvinių veiksmažodžių) ir veikiamųjų neutra dalyvių formos. Viskas ir tai tipo įvardžiai skiriasi savo substituciabilumu ir jungimosi su ND formomis galimybėmis. Konstrukcijos, kurias sudaro ND forma ir vadinamasis reliatyvinis įvardis kas kaip šalutinių dėmenų pagrindas labai dažnai vartojamos aiškinamuosiuose ir pažymimuosiuose funkcinio prijungimo sakiniuose. Konstrukcijų su negimininiais įvardžiais neveikiamuosius ir veikiamuosius ND bendrinėje lietuvių kalboje paprastai gali pakeisti asmenuojamosios veiksmažodžių formos. Skiriasi tokių sinonimiškų konstrukcijų semantika, rūšis ar nuosaka. Neveikiamuosius ND ir negimininį įvardį, einantį veiksniu, sieja tarpusavio sąsajos sintaksinis ryšys, o vf formos ir atitinkami įvardžiai kaip tarinys ir papildinys susieti prijungiamuoju ryšiu. Giminiškoje latvių kalboje vietoj neveikiamųjų ND konstrukcijose su atitinkamais negimininiais įvardžiais vartojami giminės atžvilgiu indiferentiški neveikiamųjų dalyvių vyr. g. nominatyvai, kartais - ir dalyviniai prieveiksmiai. Vietoj veikiamųjų ND latvių kalbos konstrukcijose su negimininiais įvardžiais paprastai vartojami sustabarėję esamojo ir būsimojo laiko veikiamieji dalyviai su priesaga -ot.Reikšminiai žodžiai: Predikatinė neutra dalyvių konstrukcija; Veikiamieji neutra dalyviai; Neveikiamieji neutra dalyviai; Negimininiai įvardžiai; Latvių kalba.

ENThe predicative structure of neutral participles, most productive in the common Lithuanian language is formed by both active and passive neutral participles and pronouns “viskas”, “visa”, “niekas”, “visa tai”, “tai”, “tatai”, “šitai”, “kas”, “daug kas”, “kai kas”, “kažkas”, “kas nors”, etc., used as nouns and expressing the logical object of the action. Forms of passive (formed of transitive verbs) and active neutral participles form predicative structures with the said pronouns. The pronouns of the type “viskas” and “tai” are different with their substitutability and the possibilities of connection with neutral participles. The structures, formed by the form of neutral participle and the so-called relative pronoun “kas” are very frequently used in the explanatory and determinative clauses of functional subordination as the basis for secondary constituents. The active and passive neutral participles in the common Lithuanian language can usually be replaced by inflective forms of verbs. The semantics, type and mode of such synonymic structures are different. The passive neutral participles and the pronoun, which acts as the subject, are related by the mutual syntactical relation, and the forms of verbs and the corresponding pronouns act as the predicate and object, related by the subordinate relation. In the related Latvian language masculine nominatives of passive participles, indifferent in terms of the gender are used in the structures with the corresponding pronouns instead of passive neutral participles, sometimes participial pronouns are used. Stiff active participles of the present and future tense with the suffix “-ot” are usually used instead of the active neutral participles in the Latvian language structures.