1759 metų "Ziwato" o, io, iio kamienų daiktavardžiai ir jų raida

LTŠio straipsnio tikslas - aprašyti "Ziwato" (ZIWATAS PONĄ YR DIEWA MUSU JEZUSA CHRISTUSA, 1759) o, io ir iįo kamienų daiktavardžių galūnių raidą ir palyginti su dabartine šiaurės vakarų žemaičių kretingiškių tarmės daiktavardžių kaitybos sistema.1759 metų "Ziwatas" - geriausias XVIII amžiaus šiaurės žemaičių kretingiškių tarmės paminklas. Leidinyje to meto lenkų kalbos rašmenimis aiškiai ir nuosekliai pateikiama tarmės fonologinė sistema, gramatikos ir morfologijos bruožai. Esminių morfologinių pokyčių nuo "Ziwato" dabartinėje ŠVŽK tarmėje neįvyko. "Ziwato" analizė rodo, kad XVIII amžiuje ŠVŽK tarmėje jau vyko vietininkų trumpėjimas. Anksčiau trumpėti pradėjo vienaskaitos vietininkai. Tai įrodo tas faktas, jog "Ziwate" paraleliai vartojamos senosios nesutrumpėjusios ir naujosios trumposios vienaskaitos vietininko formos. Daugiskaitos vietininkai visuotinai vartojami dar nesutrumpėję. Dabartinėje Kretingos šnektoje yra įsigalėjusios sutrumpėjusios daugiskaitos vietininko formos. "Ziwate" retai, bet dar vartojami postpoziciniai vienaskaitos vietininkai (iliatyvas, aliatyvas ir adesyvas)."Ziwatas" fiksuoja jo ir iįp kamieniu daiktavardžių vienaskaitos kilmininko galūnę -e. Kretingos apylinkių žemaičiai vienaskaitos kilmininke taria -i. "Ziwato" laikais, matyt, daugiskaitos kilmininko kirčiuotoje galūnėje dar buvo tariamas nosinis balsis -ų. XVIII amžiaus viduryje jau buvo vartojami sutrumpėję daugiskaitos naudininkai. "Ziwatas" fiksuoja tokias dviskaitos formas, kokios yra vartojamos ir dabartinėje šiaurės žemaičių kretingiškių tarmėje.Reikšminiai žodžiai: Daiktavardis; 18 amžius; "Ziwatas"; Lithuanian languge; Noun; 18th century; "Ziwatas".

ENThe article aims at describing the development of the endings of the nouns, found in the “o”, “io” and “iįo” stems in "Ziwatas" (“ZIWATAS PONĄ YR DIEWA MUSU JEZUSA CHRISTUSA”, 1759) and comparing them with the present-day system of changes of the nouns of the dialect of the Northwestern Samogitian residents of the Kretinga area. The "Ziwatas" of 1759 is the best monument of the dialect of the 18th century. The publication accurately and consistently presents the phonological system and the traits of grammar and morphology of the dialect of the period in the Polish characters. No essential morphological changes occurred in the present-day dialect from the times of "Ziwatas". The analysis of "Ziwatas" shows that already in the 18th century shortening of the locative already occurred in the dialect. The singular locative commenced to be shortened earlier, which is evidenced by the fact that old non-shortened and new short forms of singular locative are used in the “Ziwatas" in parallel. The plural locative is universally used in non-shortened manner. In the present-day dialect of the residents of Kretinga area shortened forms of plural locative are entrenched. Postpositional singular locatives (illative, allative and addressive) are rarely, but still used in "Ziwatas"."Ziwatas" registers the ending “-e” of singular genitive of the nouns of the stems “jo” and “iįp”. The Samogitians of Kretinga area pronounce “-i” in the singular genitive. The nasal vowel “-ų” was most likely still pronounced in the stressed syllables of the plural genitive in the time of “Zivatas”. In the middle of the 18th century the shortened plural dative was already used. "Ziwatas" registers such forms of dual, which are also used in the present-day dialect of the Northern Samogitian residents of the Kretinga area.