Architektūros mokymas naujaisiais amžiais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

LTNaujaisiais laikais architektūros mokymas vyko ir praktiškai, ir teoriškai. Praktinio mokymo metodas susiklostė viduramžiais, tuo užsiėmė amatininkų cechai - mūrininkų ceche meistrai jaunuolius mokė statybos technikos, tačiau be teorinių pagrindų, architektūra paverčiančių. Matematikos ir geometrijos žinios buvo neišvengiamos mokant apie grožį architektūroje, kuri rėmėsi tiksliomis proporcijomis. Mūrininkų cecho, įsteigto Vilniuje 1595 m. remiantis karaliaus Zigmanto Vazos privilegija, statute nurodyta tik mokymosi laiko pas meistrą trukmė - 4 metai, nenurodant, kaip tas mokslas turi vykti. Mokymasis cechuose ir praktikavimas pas meistrus, o taip pat talentas, uolumas ir savarankiškas lavinimasis sąlygojo, kad pavieniai asmenys XVIII a. pirmoje pusėje pasiekdavo aukštą profesionalaus architekto ir statybų rangovo statusą. Cechuose buvo mokęsi garsūs Vilniuje kūrė architektai, kilę iš Habsburgų kraštų bei pietinės Vokietijos žemių. Tačiau XVIII a. i Vilnių iš užsienio atvykę meistrai į cechą nestodavo. Architektūros pagrindų, teorijos ir projektavimo pradmenų mokymas individualiai pas privačius mokytojus vyko magnatų dvaruose, ypač XVIII a. Mat civilinės ir karo architektūros problemų išmanymas įėjo į didikų jaunuomenės lavinimo kanoną. Kilmingųjų mokyklos XVII a. Lietuvoje buvo kelios. Vilniaus jėzuitų akademijoje architektūros tematika buvo priskirta prie matematinių disciplinų sykiu su fizika ir astronomija. Architektūros Vilniuje mokė ne tik jėzuitai, bet ir pranciškonai bei dominikonai.Reikšminiai žodžiai: Architektūros mokymas; The teaching of architecture.

ENIn the newest times the teaching of architecture was performed on both theoretic and practical level. The practical teaching method was shaped in the Middle Ages by the craftsmen’s guilds, i. e. young apprentices were taught the construction techniques by the master craftsmen in the masons’ guild however the teaching was free of theoretic basis, which turn plain building into architecture. The knowledge of mathematics and geometry were inevitable when teaching the beauty of architecture, based by accurate proportion. The statute of the masons’ guild, founded in Vilnius in 1595 according to the privilege of king Sigismund III Vasa stated only the duration of learning – 4 years, without specifying the ways the teaching should be performed. The learning in guilds and practice at masters, as well as talent, diligence and self-sufficient learning resulted in the situation where individual persons reached the high status of a professional architect and a contractor in the first half of the 18th century. Famous architects, originating from the Habsburg and Southern German lands, which later worked in Vilnius studied in guilds. However in the 18th century the masters, who came to Vilnius from abroad, did not join the guild. The individual learning of the basics of architecture, theory and fundamentals of designing at private teachers was performed at magnates’ estates, especially in the 18th century, since the knowledge of the issues of civil and military architecture was a part of the canon of education of noble young persons. There were several schools for noble young persons in Lithuania in the 17th century. The subjects of architecture at Vilnius Jesuit Academy were a part of mathematics subjects, together with physics and astronomy. Architecture was taught in Vilnius not only by Jesuits, but also by Franciscans and Dominicans.

• Edukologija / Education
• Menotyra / Arts
• Istorija / History